Renginys skirtas atkreipti dėmesį į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 75-ojoje sesijoje patvirtiną 2026-2030 m. Vaikų ir paauglių sveikatos strategiją „Sveika pradžia – sveikam gyvenimui“ ir joje nustatytas prioritetines sritis, nes tai yra ir Lietuvos įsipareigojimas vystyti vaikų ir paauglių sveikatos politiką.

Būtina keisti požiūrį į jaunimo sveikatą

Pasak organizatorių, mokslo ir praktikos bendruomenių susitelkimas, dalijimasis žiniomis padeda siekti naujosios strategijos įsipareigojimų. Sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė atkreipė dėmesį, kad šiandien būtina keisti požiūrį į jaunimo sveikatą: daugiau dėmesio skirti prevencijai, ankstyvajai pagalbai ir atsparumo ugdymui, o ne vien pasekmių gydymui. Anot jos, šiandien vaikų ir šeimos sveikatos politika bei prioritetai yra Ministerijos darbotvarkėje, nes tai – kertinis elementas formuojant visuomenės atsparumą.

PSO Europos regiono biuro regioninis patarėjas dr. Kremlin Wickramasinghe savo pranešime kėlė esminį klausimą: ar tikrai naudojame geriausius prieinamus duomenis ir įrodymais grįstas intervencijas, kad sukurtume didžiausią naudą vaikams ir jų šeimoms? Deja, akivaizdu, kad ekonominiai ir komerciniai interesai neretai nusveria vaikų sveikatos svarbą, todėl naujoje strategijoje dėmesys skiriamas sistemoms, per kurias komerciniai veikėjai bando paveikti sveikatą, manipuliuoja duomenimis ir bando palenkti sprendimus savo naudai.

Šiaurietiška patirtis

Naujojoje vaikų ir paauglių sveikatos strategijoje nustatyti prioritetai yra aktualūs visoms 53 PSO Europos regiono šalims. Minint 35-erių metų Šiaurės ir Baltijos šalių partnerystę, konferencijoje skaityti pranešimus ir pasidalinti savo šalių praktikomis buvo pakviesti ir Latvijos, Estijos, Suomijos ir Danijos atstovai. Vaikų ir jaunimo atsparumo aplinkos, taip pat ir komercinės, veiksniams didinimas yra šių dienų prevencijos pagrindas, o Lietuvoje labai svarbų darbą šioje srityje atlieka savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai.

„Turime sėkmingai įgyvendintų gerosios praktikos pavyzdžių, negalime sustoti ir turime siekti, kad atsirastų daugiau mokslo įrodymais grįstų intervencijų, o prevencinės priemonės pasiektų kiekvieną Lietuvoje gyvenantį vaiką ar jaunuolį“, – konferenciją apibendrino Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktorė, VU MF partnerystės profesorė dr. Rita Sketerskienė.

Sveikindamas konferencijos dalyvius Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Ole Andreas Lindeman paragino nepamesti vaikų bei jaunimo balso – prevencija bus veiksminga tik tada, jei ji remsis tuo, ką iš tikrųjų patiria jauni žmonės.

„Būtent jie kasdien susiduria su šiais iššūkiais, todėl geriausiai supranta, kodėl tokie elgesio modeliai apskritai atsiranda. Šis požiūris turėtų formuoti mūsų darbą mokyklose ir bendruomenėse, kuriant ir įgyvendinant prevencines iniciatyvas. Jaunimo balsas negali būti atsietas nuo prevencijos – jis yra esminis būdas spręsti problemos priežastis”, – pabrėžė O. A. Lindeman.

Renginys sulaukė didelio susidomėjimo, jį stebėjo beveik 750 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio šalių. Negalėjusius dalyvauti konferencijoje, kviečiame peržiūrėti konferencijos įrašą.

Konferencijos organizatoriai: Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedra, Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.