Forumo dalyviai rekomendacijas pristatė Šiaurės ir Baltijos šalių ministrams bei vyriausybių atstovams. Jomis siekiama ne tik stiprinti regiono konkurencingumą ir atsparumą, bet ir sudaryti geresnes sąlygas kurti, diegti bei plėtoti DI sprendimus visame regione.

Šiuo metu Šiaurės ir Baltijos šalys bei jų institucijos dažnai veikia atskirai, nors susiduria su panašiais iššūkiais ir turi bendrų interesų. Glaudesnis bendradarbiavimas leistų veiksmingiau panaudoti turimas žinias, technologijas ir išteklius, o sėkmingus sprendimus greičiau pritaikyti platesniu mastu.

Nuo sveikatos priežiūros iki bendros DI rinkos

Iš 14 forume parengtų rekomendacijų išskiriamos kelios sritys, kuriose bendri Šiaurės ir Baltijos šalių veiksmai galėtų duoti apčiuopiamų rezultatų.

DI sprendimai sveikatos priežiūroje turėtų būti lengviau pritaikomi visame regione. Šiuo metu kiekvienai ligoninei ar regionui dažnai tenka iš naujo dokumentuoti ir pagrįsti tų pačių DI sprendimų naudojimą. Suderinus bendrus vertinimo ir sprendimų patvirtinimo reikalavimus, jau pasiteisinusios DI technologijos, pavyzdžiui, skirtos insultui diagnozuoti ar krūties vėžio patikrai, pacientus visose aštuoniose šalyse galėtų pasiekti greičiau.

Šiaurės ir Baltijos šalys galėtų veikti kaip viena rinka DI įmonėms. Vienodai aiškinamos DI taisyklės, laisva prieiga prie testavimo aplinkų ir talentų visame regione leistų įmonėms nuo pat pradžių veikti 33 mln. gyventojų rinkoje. Tai padėtų sparčiau plėsti verslą ir pritraukti tarptautinių investicijų, nekuriant naujų institucijų.

DI kompetencijos turėtų tapti neatsiejama mokytojų rengimo dalimi. Mokytojai kasdien susiduria su DI technologijomis klasėse, tačiau jiems ne visada pakanka žinių, laiko ir pagalbos, kad galėtų tinkamai jas pritaikyti mokant bei vertinant mokinius. DI kompetencijų įtraukimas į būsimų mokytojų rengimą ir esamų pedagogų kvalifikacijos tobulinimą padėtų šią technologiją naudoti atsakingai, atsižvelgiant į mokomųjų dalykų specifiką ir skatinant mokinių kritinį mąstymą.

Šiaurės ir Baltijos šalys turėtų derinti pozicijas dėl ES duomenų centrų reguliavimo. Europos Sąjunga rengia duomenų centrų vertinimo sistemą ir minimaliuosius standartus. Šiaurės ir Baltijos šalys šioje srityje turi svarbių pranašumų – gali naudotis atsinaujinančios energijos šaltiniais ir pakartotinai panaudoti duomenų centrų išskiriamą perteklinę šilumą. Derindamos savo pozicijas, regiono šalys galėtų aktyviau prisidėti prie ES taisyklių formavimo ir siekti, kad jos sudarytų palankias sąlygas investicijoms, kartu užtikrinant efektyvų energijos vartojimą.

Rekomendacijos parengtos aštuoniose teminėse diskusijose, subūrusiose valdžios institucijų, verslo, mokslo, viešojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovus.

Lietuva sieks aktyviau įsitraukti į regiono DI bendradarbiavimą

Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija taps šalies atstove „New Nordics AI“ iniciatyvoje. Tai suteiks Lietuvos DI bendruomenei galimybę tiesiogiai dalyvauti regiono bendradarbiavime, prisidėti prie bendrų sprendimų kūrimo ir įgyvendinti forume iškeltas rekomendacijas.

Lietuvai glaudesnis regiono bendradarbiavimas svarbus ne tik ekonominiu, bet ir saugumo požiūriu.

„Technologijos šiandien yra neatsiejama užsienio ir saugumo politikos dalis. Glaudesnis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas dirbtinio intelekto srityje Lietuvai yra ir ekonominė galimybė, ir būdas stiprinti bendrą regiono atsparumą. Turime siekti, kad bendros ambicijos virstų konkrečiais tarpvalstybiniais sprendimais, o mūsų regionas būtų konkurencingas kuriant ir diegiant patikimas dirbtinio intelekto technologijas“, – teigia Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė skaitmeninei ir technologinei diplomatijai Lina Viltrakienė.

Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos pirmininkas Tomas Krilavičius pasirašo sutartį su „New Nordics AI“

„Lietuva turi stiprią DI tyrėjų bendruomenę ir įmonių, pasirengusių plėtrai už šalies ribų. Prisijungdami prie „New Nordics AI“, sujungiame jas su platesne Šiaurės ir Baltijos šalių ekosistema. Taip Lietuvos mokslininkai, startuoliai ir viešosios institucijos galės prisidėti prie bendrų sprendimų kūrimo ir pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis. Mažesnėms šalims regioninis bendradarbiavimas yra būdas sukurti stiprią DI rinką“, – sako Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos pirmininkas Tomas Krilavičius.

Rekomendacijos taps pagrindu tolesniam Šiaurės ir Baltijos šalių politiniam dialogui DI klausimais. Tikimasi, kad jos padės bendrus prioritetus paversti konkrečiomis tarpvalstybinėmis iniciatyvomis ir leis geriau išnaudoti viso regiono galimybes.

„Šiaurės ir Baltijos šalys turi ilgametę tradiciją kartu spręsti bendrus iššūkius. Dirbtinis intelektas – ne išimtis. Šiandienos rekomendacijos atskleidžia mūsų bendras ambicijas ir galimybes dar labiau sustiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą“, – sako Šiaurės ministrų tarybos generalinė sekretorė Karen Ellemann.

Apie „New Nordics AI“

„New Nordics AI“ – Šiaurės ir Baltijos šalių taikomojo dirbtinio intelekto iniciatyva, vienijanti regiono įmones, viešąsias institucijas, vyriausybes ir sprendimų priėmėjus. Jos tikslas – paspartinti DI sprendimų diegimą, mažinti bendradarbiavimo tarp valstybių kliūtis ir kurti bendrus sprendimus srityse, kuriose regiono šalys, veikdamos kartu, gali pasiekti daugiau. Šiaurės ministrų taryba, atsakinga už tarpvyriausybinį bendradarbiavimą tarp Šiaurės šalių, per ateinančius trejus metus skirs 30 mln. Danijos kronų ( apie 3,68 mln. eurų) naujojo centro veiklos pradžiai finansuoti. Daugiau apie „New Nordics AI“: https://www.newnordics.ai/