Mūsų diskusijų erdvėje Lietuvos ir Šiaurės šalių ekspertai diskutuos apie visuomenės ir verslo atsparumą, kultūrą ir lyčių lygybę. Ypatingą dėmesį skirsime sveikai gyvensenai, nagrinėsime moterų sveikatos ypatumus ir kaip atsirinkti mokslu grįstą informaciją apie sveikatingumo priemones. Aiškinsimės, kaip ugdyti kritinį mąstymą ir ar jau laikas visuotinei karo tarnybai Lietuvoje? O minėdami mūsų biuro veiklos Lietuvoje 35-metį, konstruosime mūsų regiono ateities viziją.

Diskusijos vyks anglų k. su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą – jums tereikia atsisiųsti Interactio programėlę į savo mobilųjį telefoną ir turėti ausines.

Pasimatykime  šiaurietiškoje palapinėje rugpjūčio 28-29 d. Vilniuje, Bernardinų sode! Daugiau apie festivalį: www.diskusijufestivalis.lt 

MŪSŲ DISKUSIJŲ PROGRAMA

RUGPJŪČIO 28 d.

14-15 val. Sveikatos informacijos džiunglės: mokslas ar rinkodara? (Health Jungle: Where Science Meets Marketing)

Lietuva vaistams skiria gerokai daugiau nei ES vidurkis, tačiau išvengiamų mirčių rodikliai išlieka vieni prasčiausių Europoje. Kodėl? Kaip atskirti mokslu pagrįstą informaciją nuo rinkodaros pažadų, kodėl „kliniškai patvirtinta“ ne visada reiškia patikima ir ko galime pasimokyti iš Šiaurės šalių?

Diskusijoje aptarsime, kaip kritiškai vertinti sveikatos teiginius, atpažinti pseudomokslą ir priimti geriau pagrįstus sprendimus. Ką sužinosite:

• kodėl skaičiai apie Lietuvos sveikatą kelia nerimą;
• kaip veikia „science washing“ ir kodėl jis teisėtas;
• 5 požymius, padedančius greitai atpažinti klaidinančius sveikatos teiginius;
• pristatysime inovatyvų įrankį, vertinantį sveikatos teiginių mokslinį pagrįstumą.

Diskusiją rengiame drauge su gyvybės mokslų, biotechnologijų ir sveikatos technologijų sektorius vienijančia asociacija LithuaniaBIO.

Diskusijos dalyviai:

• Aivaras Vilutis, SensusPR vyriausias strategas ir veiklos vadovas
• Prof. Lina Jankauskaitė, vaikų ligų gydytoja, retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinio centro vadovė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
• Jan Deresiewicz, Tillotts Pharma AB vadovaujantis direktorius (Švedija)
• Moderatorė: Simona Šimulytė, LithuaniaBIO vykdančioji direktorė

15:30-16:30 val. Berniukai ir algoritmai: kaip šiandien formuojamas vyriškumas? (Boys, bros and the algorithm: how are young men shaped today?)

Kas šiandien moko berniukus, ką reiškia būti vyru? Šeima, mokykla ir bendruomenė išlieka svarbiais orientyrais, tačiau vis didesnę įtaką jauniems vyrams daro algoritmų valdomas interneto turinys, kuris gali iškreipti jų požiūrį į gyvenimą, formuoti elgesį, požiūrį į moterų teises ir pačią lyčių lygybės sampratą.

Didėjant socialiniam ir politiniam neapibrėžtumui, visuomenėje vėl stiprėja stereotipiniai vyriškumo įvaizdžiai, o skaitmeninėje erdvėje sparčiai plinta prieš lyčių lygybę nukreipti naratyvai. Lyčių lygybės neįmanoma pasiekti vien moterų pastangomis – aktyvus vyrų ir berniukų įsitraukimas padeda kurti atsparesnes demokratijas, stiprinti socialinę sanglaudą ir užkirsti kelią smurtui.

Šioje diskusijoje nagrinėsime, kas lemia šiuos pokyčius, kokias pasekmes jie gali turėti požiūriui į moteris ir kaip galime padėti berniukams ir vyrams tapti aktyviais lygybės puoselėtojais bei partneriais kuriant lygesnę visuomenę.

Diskusiją rengiame drauge su Švedijos ambasada Lietuvoje ir Europos lyčių lygybės institutu (EIGE).

Diskusijos dalyviai:

• Jolanta Reingardė, Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) vyriausioji tyrėja
• Peter Söderström, smurto prevencijos ekspertas, Švedijos lyčių lygybės agentūra
• Indrė Vareikytė, gynybos sektoriaus komunikacijos ir strateginių iniciatyvų vadovė
• Moderatorė: Georgie Bradley, Europos lyčių lygybės instituto atstovė spaudai

17-18 val. Kaip kultūra gali stiprinti visuomenės atsparumą? (How Can Culture Drive Societal Resilience?)

Visoje Europoje visuomenės susiduria su dezinformacijos, poliarizacijos, neapibrėžtumo ir didėjančio geopolitinio spaudimo iššūkiais. Šioje naujoje realybėje atsparumas susijęs ne tik su karine parengtimi ar infrastruktūra –  itin svarbus vaidmuo tenka kultūrai, tapatybei, pasitikėjimui ir socialinei sanglaudai. Diskutuosime, kaip  kultūra gali stiprinti atsparumą ir demokratiją bei kokią vietą ji užima visuotinės gynybos modelyje. Taip pat kviesime atrasti, ko Lietuva ir Danija gali pasimokyti viena iš kitos, stiprinant savo visuomenių atsparumą.

Diskusiją rengiame drauge su Danijos ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu.

Diskusijos dalyviai:

• Katrine Baunvig, Aarhus universiteto profesorė
• Rūta Kačkutė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė
• Kristina Petrauskė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorės pavaduotoja
• Moderatorė: Anna Enemark, Danijos kultūros instituto regioninė direktorė Baltijos šalims ir Baltijos jūros regionui

18:30-19:30 val. Šiaurietiška virtuvė: pokalbis apie maistą, sveikatą ir gyvenseną (The Nordic Cooking Show: a discussion on food, health and lifestyle)

Sveikai maitinkitės, sportuokite, daugiau miegokite – visa tai esame girdėję ne kartą. Bet ką iš tikrųjų rodo naujausi Šiaurės šalių sveikatos tyrimo „NORMO 2025“ duomenys apie mūsų regiono sveikatos būklę? Ar Šiaurės šalys jau žino sveikatos receptą , o galbūt Lietuvai sekasi geriau, nei manome? Kviečiame prisijungti prie Lietuvos ir Šiaurės šalių ekspertų, kurie gamins maistą, diskutuos ir dalinsis patarimais, kaip visi galėtume gyventi šiek tiek sveikiau. Renginio pabaigoje bus ką paskanauti visiems!

Diskusijos dalyviai:

• Sisse Fagt, Danijos maisto instituto vyriausioji patarėja
• Tomas Vaičiūnas, mokslininkas, gyvensenos medicinos studijų programos Lietuvoje įniciatorius ir vadovas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete
• Jugnė Jūnė Jonušaitė, dietistė, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ visuomenės sveikatos specialistė

Daugiau informacijos jau netrukus.

RUGPJŪČIO 29 d.

11-12 val. Kai lytis lemia, kas lieka neištirta: moterų sveikata tarp mokslo tylos ir politikos aklumo (Women’s Health: Where Science is Silent and Policy is Blind)

Kodėl tema, kuri kasdien liečia pusę žmonijos, viešojoje erdvėje vis dar nutylima arba nurašoma kaip „per daug feministinė“? Kodėl kalbėti apie moters kūną ir sveikatą vis dar nepatogu, drąsu ir savaime nesuprantama?

Ilgus dešimtmečius medicinos tyrimuose biologinė lytis buvo tiesiog ignoruojama. Dėl metodologinio patogumo klinikiniai sprendimai, vaistų dozės ir simptomų vadovėliai buvo kuriami pagal vyriškąjį modelį. To pasekmės skaudžios ir nematomos: diagnozės moterims vėluoja metais, o gydymas veikia prasčiau. Tačiau tai nėra tik medicinos problema. Tai gili sisteminė krizė, lemianti ekonominę nelygybę, skurdo riziką ir moterų atskirtį darbo rinkoje. Galiausiai tai klausimas apie žmogaus orumą ir teises.

UNESCO teigia, kad be lyčių aspekto mokslo ir medicinos tyrimuose neturėsime teisingos politikos. O kaip yra praktiškai? Šiaurės šalys šioje srityje jau brėžia progresyvios socialinės politikos gaires, kurios galėtų tapti kelrodžiu ir Lietuvai.

Keturios skirtingų sričių ekspertės svarstys šį klausimą iš medicinos, teisės, komunikacijos, politikos perspektyvų, ieškodamos atsakymo, kaip mokslo tylą paversti politiniu veiksmu? Nes lygybė moksle ir sveikatos priežiūroje prasideda ne nuo to, kas dirba laboratorijose, o nuo to, ką ir kaip mes tiriame.

Diskusiją rengiame drauge su  Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ir Lietuvos žurnalistikos centru.

Diskusijos dalyviai:

• Lone Frank, mokslo žurnalistė, autorė, neurobiologijos mokslų daktarė (Danija)
• Ramunė Jakštienė, MRU Teisės ir teisėsaugos instituto docentė, teisės mokslininkė, lyčių lygybės ir žmogaus teisių ekspertė
• Diana Žilovič, medicinos mokslų daktarė, onkoginekologė
• Dr. Eglė Pavydė, regeneracinės medicinos mokslų daktarė, farmacininkė
• Moderatorė: mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa

12:30-13:30 val. Kūrybinės dirbtuvės „Kultūra stiprina: ruoškimės kartu!“ (Workshop: Cultural Prepping Now)

Atviros praktinės dirbtuvės, įkvėptos Danijos kultūros instituto sukurto Kultūrinės pirmosios pagalbos rinkinio. Jų metu tyrinėsime, kaip kultūra, kūrybiškumas ir bendruomeniškumas gali stiprinti mūsų atsparumą iššūkių ir pokyčių laikais. Iš antrinių žaliavų ir kasdienių daiktų kursime skulptūras, į kurias įpinsime vilties, draugystės ir taikos žinutes. Kviečiame visus!

Dirbtuves ves Anna Enemark, Danijos kultūros instituto regioninė direktorė Baltijos šalims ir Baltijos jūros regionui

Dirbtuves rengiame drauge su Danijos ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu.

14-15 val. Ar mokykla dar spėja paskui TikTok: kas moko jaunimą mąstyti? (TikTok vs School: Who Teaches Young People How to Think?)

Algoritmai vis labiau lemia, ką jauni žmonės mato, skaito ir kuo tiki – dažnai dar prieš jiems susiduriant su formaliu švietimu. Tuo pačiu metu iš mokyklų tikimasi, kad jos ugdys kritinį mąstymą, medijų raštingumą ir gebėjimą orientuotis vis sudėtingesnėje informacinėje aplinkoje. Ar švietimas spėja prisitaikyti prie skaitmeninio pasaulio tempo? Ko mokyklos turėtų mokyti dirbtinio intelekto, algoritmų ir nuolatinio informacijos srauto amžiuje? Ir kas iš tiesų daro didžiausią įtaką tam, kaip jauni žmonės supranta pasaulį? Diskusija suburs Šiaurės šalių ir Lietuvos ekspertus, nagrinėjant vieną svarbiausių mūsų laikų švietimo iššūkių.

Diskusiją rengiame drauge su Norvegijos ir Suomijos ambasadomis Lietuvoje.

Diskusijos dalyviai:

• Patricija Lenčiauskienė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, tyrėja.
• Kari Kivinen, švietimo ekspertas, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (Suomija)
• Kari Spjeldnæs, Kristianijos taikomųjų mokslų universiteto lyderystės ir inovacijų katedros docentė ir vedėja (Norvegija)
• Moderatorė: Aleksandra Ketlerienė, LRT.lt portalo vyr. redaktoriaus pavaduotoja

 15:30-16:30 val. Visuotinė karo tarnyba: ko galime pasimokyti iš Suomijos ir Norvegijos? (Should Everyone Serve? Lessons from Finland and Norway)

Europos šalims stiprinant gynybą, vis dažniau diskutuojama apie visuotinę karo tarnybą. Suomija, Norvegija ir Lietuva taiko skirtingus modelius – nuo plataus visuomenės įtraukimo iki lyčių atžvilgiu neutralių ar selektyvių sistemų. Ką šalys turėtų daryti jau dabar, kad galėtų sparčiai plėsti rezervo rengimo pajėgumus ir per trumpą laiką parengti daugiau rezervo karių? Ar platesnis įsitraukimas į karinę tarnybą stiprintų ne tik gynybą, bet ir visuomenės atsparumą? Ar moterys ir vyrai turėtų tarnauti vienodomis sąlygomis? Kaip kurti modernią, prasmingą ir jaunimui patrauklią tarnybą, ugdančią pilietiškumą bei atsakomybę? Diskusijoje aptarsime, kokį vaidmenį stiprinant gynybą, didinant parengtų piliečių skaičių ir visuomenės atsparumą gali atlikti šiuolaikinė karo prievolė.

Diskusiją rengiame drauge su Norvegijos ir Suomijos ambasadomis Lietuvoje.

Diskusijos dalyviai:

• Kristin Lund pirmoji Norvegijos kariuomenės karininkė, gavusi generolės majorės laipsnį, ir pirmoji moteris Jungtinių Tautų istorijoje, paskirta taikos palaikymo pajėgų vade
• Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas
• Vytautas Leškevičius, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vyriausiasis užsienio politikos patarėjas, buvęs Lietuvos ambasadorius NATO
• Moderatorius: Vaidotas Malinionis, atsargos pulkininkas, Pulkininkų asociacijos direktorius

Daugiau informacijos jau netrukus.

17-18 val. Vienas regionas ar aštuonios šalys? 35 Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo metai (One region or eight countries? 35 years of Nordic-Baltic cooperation)

Praėjus 35 metams nuo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo pradžios, metas paklausti ne tik, kas nuveikta, bet ir ką ši partnerystė sukūrė. Ar jau galime kalbėti apie naująją Šiaurės Europą – regioną, kuris vis dažniau strategiškai mąsto, veikia kartu ir jau suvokia save kaip bendrą visumą? O gal bendradarbiavimas pirmiausia yra pragmatiškas atsakas į bendrus iššūkius, o ne bendros regioninės tapatybės išraiška? Diskusijoje aptarsime, kokių politinių, ekonominių bei visuomeninių žingsnių dar reikia, kad Šiaurės Europa taptų dar atsparesniu, įtakingesniu ir vieningesniu regionu.

Diskusijos dalyviai:

• Ingrida Šimonytė, buvusi Ministrė pirmininkė, Seimo narė
• Tobias Billström, „Nordic Air Defence” strategijos ir institucinių ryšių vadovas, buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras
• Ole Andreas Lindeman, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius
• Liutauras Gudžinskas, VU TSPMI docentas
• Moderatorius: Linas Kojala, Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius

18:30-19:30 val. Atsparumo testas: kiek iš tiesų pasirengęs Šiaurės ir Baltijos šalių verslas? (Are We Really Prepared? A Nordic–Baltic Reality Check on Business Resilience)

Šiaurės ir Baltijos šalys dažnai laikomos atsparumo pavyzdžiu – dėl stiprių institucijų, skaitmenizacijos ir glaudaus viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimo. Tačiau pastarųjų metų krizės – nuo pandemijos ir tiekimo grandinių sutrikimų iki kibernetinių incidentų, energetikos iššūkių ir augančio geopolitinio neapibrėžtumo – parodė, kad tikrasis pasirengimas išbandomas tik susidūrus su realiais iššūkiais. Kiek iš tiesų pasirengęs mūsų verslas? Ar įmonės gebėtų ne tik įveikti krizę, bet ir veikti jai užsitęsus ar kelioms krizėms vykstant vienu metu? Ko Šiaurės ir Baltijos šalys gali pasimokyti viena iš kitos? Diskusijoje taip pat aptarsime, kaip geriau stiprinti įmonių pasirengimą ir užtikrinti, kad atsparumas taptų ne formaliu reikalavimu, o neatsiejama verslo strategijos dalimi.

Diskusiją rengiame drauge su Švedijos ambasada Lietuvoje.

Diskusijos dalyviai:

• Aku Sorainen, advokatų kontoros „Sorainen“ įkūrėjas ir vyriausiasis partneris
• Rytis Laurinavičius, „Omnisend“ vadovas, „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas, vienas iš asociacijos „Visuotinė gynyba“ steigėjų
• Kārlis Danēvičs, SEB Latvija valdybos narys ir rizikų valdymo vadovas; „SOS vaikų kaimai Latvija“ priežiūros tarybos pirmininkas
• Moderatorius: Marius Dubnikovas, „Orion Securities“ Investavimo vadovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas