„Kartu turime atsakomybę išsiaiškinti, kodėl tiek daug žmonių pasirenka atimti savo gyvybę, bei atrasti tam sprendimus. Bendradarbiauti turime nepaisydami sienų bei disciplinų ir, svarbiausia, turime įsiklausyti į esančius didžiausios rizikos grupėse.“ – Sako Bente Stein Mathisen, pirmininkaujanti Šiaurės Tarybos Gerovės komitetui. Pirmas žingsnis siekiant iki 2025 m. savižudybių skaičių sumažinti 25% – ateinančiais metais surengti Šiaurės viršūnių susitikimą, kuris koncentruotųsi į prevenciją bei žinių ir patirties darbo aplinkoje kaupimą.
„Mūsų tikslas – nepaisant COVID-19, iki 2025 m. savižudybių skaičių sumažinti 25%“, – sako Bente Stein Mathisen, Šiaurės tarybos gerovės komiteto pirmininkė.
Juodasis arkliukas: COVID-19
Kalbėti apie COVID-19 viruso įtaką savižudybių statistikai vis dar anksti, tačiau kelios institucijos nuogąstauja, jog izoliacija, nedarbas ir nesaugumas gali sąlygoti didesnį savižudybių skaičių. Šis galimas augimas prieštarauja Šiaurės tarybos gerovės komiteto tikslams, kuriuos norima pasiekti iki 2025 m. Ypatingą rūpestį Šiaurės gerovės centro duomenimis, kelia negalią turinčių žmonių padėtis.
“Šalia ligos, kurią sukelia COVID-19, ši pandemija turi pasekmių ir taip sudėtingoje padėtyje esančių žmonių grupėms. Šiaurės gerovės centre matome, jog negalią turintiems žmonėms pandemija smogia ypač skaudžiai. Daugelio jų terapija bei mankštos buvo sustabdytos, daugelis nerimauja dėl ateities. Visa tai neigiamai veikia jų psichinę sveikatą.“ – Sako Eva Franzén, Šiaurės gerovės centro direktorė.
Įsisiūbavus COVID-19, vaikų bei jaunimo, besinaudojančių Norvegijos Raudonojo kryžiaus pagalbos linija, skaičius išaugo 35%.
Vaikų ir jaunimo nuogąstavimai dėl COVID-19
Šiaurės jaunimo taryba yra susirūpinusi dėl COVID-19 neigiamo poveikio jaunimui.
Koronaviruso situacija bei tolesnė griežta izoliacija jaunimui gali sukelti psichinius sutrikimus. Daugelio jaunų žmonių gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, ateityje pandemijos padariniai bus juntami ilgai.“- Sako Dag Henrik ir Margrét Steinunn Benediktsdóttir, Šiaurės jaunimo tarybos nariai. Su jaunimu dirbančios organizacijos taip pat susirūpinusios. Pavyzdžiui, Norvegijos Raudonasis kryžius užfiksavo, jog COVID-19 virusui įsisiūbavus Šiaurės regione, vaikų ir jaunimo, skambinančių Raudonojo Kryžiaus pagalbos linija, skaičius išaugo 35%. Nors tai dar nereiškia išaugusios savižudybių statistikos, tai rodo padažnėjusį nerimą ir nuogąstavimus, kurie yra vieni pagrindinių veiksnių, privedančių prie savižudybės. Susirūpinimą dėl COVID-19 pristačius
Gerovės komiteto pirmininkei, jos žinutė buvo aiški: “Mūsų tikslas – nepaisant COVID-19, iki 2025 m. savižudybių skaičių sumažinti 25%.“ – Sakė Mathisen.
Kad užkirstų kelią savižudybėms, Šiaurės šalys turi mokytis viena iš kitos
Socialinės gerovės sistemos Šiaurės šalyse yra labai panašios, tad vieni kitų strategijomis bei iniciatyvomis galime pasinaudoti gana lengvai. Vis dėlto esame pakankamai skirtingi, kad visuomet išliktų skirtingi būdai suvokti bei keisti situaciją. Pavyzdžiui, Norvegijos vyriausybė skubiai ėmėsi strategijos kovoti su savižudybėmis valstybės mastu. Prieš kelis dešimtmečius Suomijos savižudybių skaičius buvo ženkliai didesnis nei kelių kitų Šiaurės šalių, tačiau dabar ši tendencija pakitusi, ypač jaunimo tarpe. Kai kurie priežastimis išskiria atidų psichinės sveikatos stebėjimą bei naujus vaistus. Tokia informacija ir iniciatyvos yra svarbios visoms valstybinėms institucijoms Šiaurės regione.
Šiaurės gerovės centras
Vizija 2030
Šiaurės regiono gerovės komitetas
