Trūksta gyventojų įsitraukimo
Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkos ir skaitmenizacijos klausimais Agnė Buraitytė sako, kad aplinkosauga ir žalioji transformacija yra vieni svarbiausių tvariais sprendimais garsėjančių ir pavyzdžiu visam pasauliui tapusių Šiaurės šalių politinės darbotvarkės klausimų. Jų patvirtintoje Vizijoje 2030 numatoma, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Šiaurės regionas turėtų tapti pačiu tvariausiu visame pasaulyje. Tuo tarpu Lietuvoje aplinkosauginius tikslus įgyvendinti padedantys politiniai, ekonominiai ir kultūriniai pokyčiai kol kas vėluoja.
„Lietuvoje taip pat turime kuo skubiau rasti bendrą sutarimą ir pradėti veikti siekdami apriboti žmogaus veiklos pasekmes. Šiaurės šalyse didelė dalis gyventojų pritaria, kad klimato kaita yra didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriama pasaulyje. Tuo tarpu Lietuvoje taip mano tik kiek daugiau nei vienas iš dešimties gyventojų. Tai rodo ne tik požiūrių skirtumą, bet ir mažesnį lietuvių norą įsitraukti į su klimato kaita susijusių problemų sprendimus“, – tikina ekspertė.
Pašnekovė pažymi, kad visuomenės nenoras keistis gali turėti skaudžių pasekmių. Tikėtina, kad ateityje oro sąlygos bus dar sunkiau nuspėjamos, o ūkininkų dirbamos žemės taps nebederlingos. „Visgi srityse, kur susiduriama su daugiausia iššūkių, dažnai yra ir daugiausia galimybių pokyčiui. Jei skubiai imtumėmės tvarios ir aplinką tausojančios žemdirbystės, transformuotume Lietuvos žemės ūkį bei užtikrintume sektoriaus konkurencingumą ir ateityje“, – pasakoja A. Buraitytė, neabejojanti, kad artėjanti diskusija bus aktuali ir tiems, kurie sprendžia aplinkosaugines problemas, ir tiems, kurie dėl jų abejoja.
Neatidėliotini pokyčiai
Prieš diskusiją pakalbintas joje dalyvausiantis Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas dr. Egidijus Rimkus taip pat pabrėžia, kad šiandien mus supanti aplinka sparčiai keičiasi. Pasak jo, užterštumas, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas yra glaudžiai tarpusavyje susijusios problemos, su kuriomis sunkiai susitvarkome.
„Oro ar vandens taršos pasekmes jaučiame labai greitai. Pasaulyje nuo aplinkos taršos kiekvienais metais miršta milžiniškas skaičius žmonių. Tuo tarpu ekosistemų nykimas ir klimato kaita gali būti sunkiau matomi, tačiau kalbant apie 20–40 metų laikotarpį, būtent jie kels didžiausią grėsmę“, – pastebi profesorius.
Pasak jo, pasirinkta diskusijos tema šiandien kaip niekada aktuali, nes nors žmonių skaičius pasaulyje sparčiai auga, tačiau mūsų vartojimo įpročiai nė kiek nesikeičia. „Akivaizdu, kad žmonių nepakeisime. Turime sukurti jiems galimybę gyventi geriau, tačiau kartu neerzinti ir mus supančio pasaulio. Kitaip tariant, taupiau vartoti gamtos resursus.
Jei imtumėmės visų reikalingų priemonių, oro, vandens ir dirvožemio taršą suvaldytume gana greitai. Per keliolika metų pozityvius pokyčius pamatytume ir bioįvairovės srityje. Tiesa, net ir su sąlyga, kad veikti visi drauge pradėtume jau dabar, kol dar galime išvengti negrįžtamų pasekmių. Stabilizuoti klimato kaitą prireiktų bent 50 metų“, – apie ateities perspektyvas kalba prof. dr. E. Rimkus.