Diskusijoje „Pasitikėjimas ir atsparumas – saugios Šiaurės ir Baltijos šalių ateities garantas“ dalyvavo Šiaurės tarybos vicepirmininkė Maria Stockhaus, Suomijos saugumo komiteto generalinio sekretoriaus padėjėja Annukka Ylivaara, Lietuvos užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus ir Suomijos užsienio reikalų ministerijos Šiaurės šalių bendradarbiavimo sekretoriato vadovė Ann-Sofie Stude. Diskusiją moderavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala.
Atsparumas neįmanomas be pasitikėjimo
Pasitikėjimas dažnai vadinamas Šiaurės šalių visuomenių „auksu“ – jis sutelkia bendruomenes ir skatina valdžios, verslo bei pilietinės visuomenės bendradarbiavimą. Tačiau šiandien, kai pasaulis susiduria su dezinformacija, poliarizacija ir geopolitiniais iššūkiais, pasitikėjimo stiprinimas tampa vis sudėtingesnis.
Viešosios institucijos turi aktyviai skatinti skaidrumą, o švietimas, medijų ir informacinis raštingumas bei atsakinga lyderystė yra esminiai veiksniai, padedantys apsaugoti demokratiją ir socialinę sanglaudą.
Lietuvoje pasitikėjimas tebėra iššūkis. Vilniaus universiteto tyrimas „Ar Lietuvos visuomenė pasirengusi veikti krizės metu?“ atskleidė, kad bendruomenės yra silpniausia nacionalinio atsparumo grandis. Tik 26 proc. respondentų mano, kad bendruomenių nariai pasitiki vieni kitais, o 52 proc. neturėjo nuomonės. Ekspertai pabrėžė, kad šį pasitikėjimo atotrūkį galėtų sumažinti kaimynystės iniciatyvų stiprinimas, aktyvesnis piliečių dalyvavimas rengiantis ekstremalioms situacijoms ir geresnis valdžios bei piliečių dialogas.
Visuotinis požiūris į pasirengimą krizėms
Pastarieji metai negailėjo išbandymų valstybių ir visuomenių atsparumui – COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje, ekonominis nestabilumas ir klimato krizės atskleidė mūsų pažeidžiamumą. Visgi, pasirengimas krizėms negali būti paliktas tik institucijoms – tam būtinas visos visuomenės įsitraukimas.
Esminis tai sąlygojantis elementas yra koordinavimas. Valstybės turi užtikrinti stiprų tarpvalstybinį ir tarpžinybinį bendradarbiavimą dar iki krizės pradžios. Svarbus ir individualus pasirengimas. Suomija pristatė 72 valandų pasirengimo iniciatyvą, raginančią namų ūkius sukaupti bent trijų dienų maisto, vandens ir vaistų atsargas. Lietuvoje situacija sudėtingesnė – tyrimai rodo, kad 70 proc. lietuvių neturi atsargų ekstremalioms situacijoms, o tik 9 proc. supranta savo vaidmenį šalies gynyboje. Vis dėlto 70 proc. respondentų norėtų sužinoti daugiau, o 46 proc. pasirengę dalyvauti mokymuose. Lietuvoje taip pat pradėta LT72 iniciatyva, siūlanti interneto svetainę ir programėlę, kurioje pateikiama gyventojams svarbi informaciją apie pasirengimą krizėms.
Pilietinė visuomenė –priešakinė atsparumo linija
Tikrai atsparios visuomenės kūrimui būtinas pilietinės visuomenės organizacijų ir NVO įsitraukimas. Jų vaidmuo reaguojant į krizes, teikiant psichikos sveikatos pagalbą ir stiprinant visuomenės įsitraukimą padeda mažinti atotrūkį tarp institucijų ir piliečių.
Savivaldybių valdžios institucijos taip pat turi aktyviau skatinti pasirengimą krizėms, stiprinti bendruomenes ir gerinti komunikaciją su gyventojais.
Dezinformacija ir skaitmeninis raštingumas
Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje pasitikėjimą silpnina aktyvėjančios dezinformacijos kampanijos. Šiaurės šalys jau seniai pripažįsta medijų ir informacinį raštingumą kaip nacionalinio saugumo dalį. Mokyklos vaidina esminį vaidmenį, mokant jaunus žmones kritiškai vertinti informaciją, atskirti patikimus šaltinius nuo propagandos ir tapti atsakingais skaitmeniniais piliečiais.
Kai kuriose šalyse jau įgyvendinamos struktūrinės medijų raštingumo programos, kurios apima visus švietimo lygius. Jų plėtra išlieka prioritetu.
Moterų ir jaunimo vaidmuo
Dažnai nepastebimas, bet itin svarbus atsparumo stiprinimo aspektas yra moterų vaidmuo užtikrinant taiką ir saugumą. Tyrimai rodo, kad konfliktų sprendimas ir taikos derybos, kuriose dalyvauja moterys, duoda stabilesnius rezultatus.
Jaunimo vaidmuo taip pat buvo svarbi diskusijos tema. Kadangi jaunoji karta auga greitų technologinių pokyčių ir naujų globalių iššūkių eroje, būtina taikyti inovatyvius metodus jų įtraukimui – socialinius tinklus, interaktyvius mokymus ir žaidybinimą. Jaunimo įsitraukimas į vietos pasirengimo pastangas, pavyzdžiui, savanorių civilinės saugos grupes, gali sukurti stipresnį bendruomeniškumo jausmą.
Regioninio atsparumo stiprinimo prioritetai
Diskusijos pabaigoje dalyviai išskyrė svarbiausius ateinančių metų prioritetus: pasirengimo krizėms mokymų plėtrą, regioninio bendradarbiavimo stiprinimą, atsparumo kibernetinėms grėsmėms didinimą ir piliečių pasitikėjimo institucijomis skatinimą.
Šiaurės ir Baltijos šalys turi ilgą bendradarbiavimo istoriją, tačiau svarbu suprasti, jog atsparumas nėra duotybė – tai nuolatinis procesas, kurį būtina nuolat stiprinti ir tobulinti.
