Kas yra dirbtinio intelekto etika

Paklausus, kas iš esmės yra dirbtinio intelekto etika, Kristina Andersson atsako, kad jeigu plačiau, tai yra apie tai, kas yra gerai ir kas nėra: „Kuomet yra dirbtinio intelekto etika, tai nekelia jokios grėsmės mūsų egzistencijai, iš esmės visai žmonijai. Taip pat ir Europos Sąjungos (ES) įstatymai aiškiai apibrėžia, kas tai yra.

Svarbu atskirti DI produktus, ar jie pavojingi, ar ne, yra skirtingi pavojingumo lygiai. Pavyzdžiui, tie, kurie taikomi medicinoje, labiau reglamentuojami. Pats žemiausias pavojingumo lygis žymi tai, kuomet DI galima naudoti be jokių sankcijų, čia nėra reguliacijos ir kūrėjas, pardavėjas asmeniškai atsakingas, ar DI atitinka etikos normas. Svarbu, kaip DI komunikuoja su mumis lygiai kaip ir mes su juo, tvarumas taip pat labai svarbu, žinant, kiek DI sunaudoja elektros energijos. Štai prieš sukuriant Chat GPT Mičigano technologijos institutas nustatė, kad išmokyti DI daryti tai, ko iš jo norima, jis suvartoja tiek energijos, kiek sunaudoja 5 automobiliai per visą savo naudingo laikotarpio gyvavimą. Tai yra labai daug. Ar tai yra etiška, klausimas dviprasmis“.

Prof. Paulius Pakutinskas sako, kad jeigu mes šnekame apie etiką, tai viskas yra susiję su pačia žmonija, nes pati technologija kaip tokia neturi jokios etikos ir jos nesupranta, tai yra mūsų, žmonių, problema, jeigu jos nėra ir ką reikia spręsti.

„Kai šnekame apie DI ir jo etiką, mums dažnai neramu, kad DI duosime per daug autonomijos, veiksmų laisvės, kad atliktų savo užduotis. Kad nebūtų pernelyg daug tos laisvės, mes turime apibrėžti tam tikras taisykles. Jeigu šnekame apie etiką, labai svarbu fokusuotis į patį žmogų. Kad naudojant DI nebūtų pažeistos žmogaus teisės, nebūtų diskriminacijos, nusistatymų ir panašiai. Kitas didelis iššūkis yra skaidrumas, tai reškia, kad svarbu, kaip daromi sprendimai, tai yra taip vadinamas „juodosios dėžės“ iššūkis. Mes turime turėti saugius produktus ir sprendimus. Atsižvelgiant į tam tikrus tyrėjus ir tyrimus, šiandien kibernetinis saugumas yra vienas iš svarbiausių faktorių. Bendrai žmonės labai jautriai reaguoja, kas liečia jų saugumą. Bet pats svarbiausias dalykas, kai mes konstruojame DI, yra įsitikinimas, kad kiekvienam kūrimo žingsnyje elgiamės etiškai. Mes turime turėti rinkinį taisyklių ir jomis vadovautis. Ir rinkinį turėti prieš kuriant DI, o ne atvirkščiai.

Kur galime turėti problemų? Pavyzdžiui, iš tūkstančių gyvenimo aprašymų DI parenka vieną žmogų, bet mes nežinome, ar tikrai jis atitiks mūsų lūkesčius. Visi šie iššūkiai yra susiję su bendrovių ar produktų reputacija. Jeigu turime daug tokių pavyzdžių, kuriose buvo naudojamas Di ir kuomet jis sudirbo netinkamai, natūralu, kad mes prarasime pasitikėjimą produktu, kompanija. Patys žmonės pasako, kad tokie DI yra arba gali būti neetiški, dėl to kūrėjai turi grįžti atgal ir padaryti atitinkamus sprendimus, kurie atitiktų etikos taisykles“, – sako diskusijos dalyvis.

Luisas Martinezas sako, kad kai bandome pritaikyti etikos principus, kurdami DI, suvokiame bendravimą su kuriamomis DI sistemomis ir turime surasti būdą, kaip jas valdytume: „Noriu pabrėžti, kad jeigu šnekame apie DI, mes kalbame apie specifinę technologiją, kuri bus įdiegta galbūt po 20-30 m. ir dabar nežinome, kaip realiai ji veiks. Tad negalime šnekėti tik apie DI etiką, turime atsižvelgt ir į pačią bendrovę, kuriančią DI, ar ji yra etiška su savo darbuotojais, kokiais principais vadovaujasi. Etika yra moralinis konceptas, tam tikras taisyklių rinkinys, kuris apibrėžia įmonės veiklą, vertybes“.

Yra teisinė reguliacija ir yra gairės

K. Andersson sako, kad jeigu jūs kuriate kažkokį produktą susijusį su DI, jūs turite atitikti iš anksto numatytas ES taisykles pagal DI įstatymą, tai yra reguliacinis dokumentas. Gairės gali būti platesnės, turėti pačią kryptį, kaip, pavyzdžiui, jeigu šnekame apie Baltijos ir Skandinavijos šalis, tai gairės nurodo, kaip mes turime vieni su kitais bendrauti, kad kurtume tokį DI, kuris atitiktų lūkesčius, taip pat turime atsižvelgti į tai, kaip mes žiūrime į visuomenę, jos normas ir kaip DI jas atitinka. Pavyzdžiui, kad ir ta pati demokratija, kurią turime šiandien ir norime išsaugoti. DI turėtų užtikrinti tą sistemą, kurią jau sukūrėme, neardyti jos, o padėti veikti. Mes turime savo aplinką, gamtą, savo žmonių teises, tai ką mes labai vertime, todėl norime, kad DI sektų mūsų nustatytais principais. Tad jeigu ES įstatymas yra reguliacinis, tai gairės parodo kryptis. Čia yra skirtumas.

„Iš esmės niekas DI etikos reikalavimų nedavė, juos reikėjo sukurti, pritaikyti. Jeigu norima turėti griežtus įstatymus, kurie aiškiai apibrėžtų pavojingumo lygius, nuobaudas už pažeidimus, tai tokio dalyko kai mes pradėjome dirbti, nebuvo. Reikėjo ties tuo padirbėti. Pavyzdžiui, UNESCO buvo sukurtas rinkinys visų taisyklių, kurių reikia laikytis visoms priklausančioms šalims, kurių yra 193. Jos apjungia moralines normas, vertybes. Jeigu mes šnekame Skandinaviją, ten atsakingumo lygis daug didesnis nei kitos. Mes traktuojame Skandinavų šalis kaip aukštesnės etikos kokybės standartą, kad pritaikytume jį kitose šalyse kaip tinkamą pavyzdį, taigi pagal jas mes kūrėme taisykles“, – kalba prof. P. Pakutinskas.

Reikalingas visiems aiškus etikos taisyklių rinkinys

L. Martinezas sako, kad kai kalbame apie reguliaciją sistemą, kuri apjungia viso DI intelekto valdymą, mes išties turime kalbėti apie tam tikrus rėmus, atsižvelgti į visą eilę taisyklių.

„Pati svarbiausia užduotis yra išlyginti taip vadinamą lauką arba sukurti taisyklių rinkinį, kuris būtų lygus ir aiškus visiems rinkos dalyviams vienodai. Ir čia jau kalbame ne tik apie bendravimą tarp žmonių, bet ir apie bendravimą tarp ekonominių vienetų. Klausimas kaip padaryti taip, kad visa eilė nuostatų, elgesio taisyklių, kurios yra pritaikomos žmonių bendravime būtų perkeltos į organizaciją ir kad veiktų? Jeigu apiplėšei žmogų, yra negerai, kaip ir jei kažką diskriminuoji, tai toks pats elgesio suvokimas turi būti taikomas ir organizacijoje – kas yra norma, ir kas – ne. Kaip tai yra inkorporuoti į didelę tarptautinę organizaciją? Atsakymas aiškus – tam reikia sukurti gaires, jas įdiegti ir jomis naudotis, čia kaip etika tarp žmonių. Kaip pavyzdys – teismo ieškiniai, kurie buvo iškelti JAV, kur media bendrovės duoda į teismą į DI organizacijas, naudojančias media duomenis ir informaciją be leidimo, taip susikuriant ekonominę naudą“, – kalba jis.

Į klausimą, kaip DI etika vystoma „Volvo“ bendrovėje, pašnekovas atsako, kad procesai prasidėjo prieš metus, kuomet jie, kaip kompanija, pastebėjo, kad sukuriama itin daug DI, kuris jau naudojamas ar gali būti panaudojamas automobilių pramonėje ir kad tai yra didžiulės galimybės šioje sferoje.

„Uždavinėjome klausimus ne tik apie tai, ką mes galime padaryti DI pagalba, bet ir kas yra etiška ir kas yra ne. Užduodami šiuos klausimus mes bendraujame su skirtingais bendrovės padaliniais visame pasaulyje. Sukūrėme DI komitetą, kur nagrinėjame, analizuojame savo veiklą, pritaikome jau esančio teisinio reguliavimo rėmuose, ją vertiname, atsakome patys sau į klausimus, kur link einame. Kaip mes pritaikėme savo etikos komponentus, padėjo mums suvokti tai, ką mes darome organizacijos viduje, laikydamiesi etikos gairių kartu su teisine baze. Visas šis procesas yra naujas, įdomus, dinamiškas, mes dar ir patys mokomės. Mes išnagrinėjome nuo 50 iki 60 skirtingų savo veiklų aspektų, pritaikant šią metodologiją. Tai užtruko 9 mėnesius. Tai padėjo giliau suprasti technologijas, suprasti mūsų esamus etikos komponentus, sujungiant į vieną branduolį“, – apie savo patirtį kalba L. Martinezas.

Nors jis manantis, kad DI turi būti tvarus, nediskriminuojantis, bet taip svarbu galvoti apie žmogiškąjį faktorių, kuris yra už DI kūrimo ir kad turėtume fokusuotis į etikos reikalavimus kiekviename DI kūrimo etape.

„Šito labai trūksta paskutiniais metais matematikoje, inžinerijoje, pramonėje, programavime. Labai daug fokusuojamasi verslo į vystymą, pelnus, bet pamirštame paklausti programuotojų, matematikų, kaip yra su etika. Kiekvieną sprendimą, kurį daro programuotojas, ar pasirinkdamas kažkokią alternatyvą, turime klausti jo ir savęs, kokią pridėtinę vertę jis turės visuomenei. Būdami žmonėmis, mes suprantame, gerai darome gerai, ar blogai. Tą patį turime perkelti į korporatyvinį sprendimų modelį, ar jis atitinka mūsų morales nuostatas. Jeigu turite abejones, reiktų sugrįžti prie gairių, ar jos parodo tinkamą kryptį, ir jas papildyti, nes šiandien tai yra evoliucionuojantis, bet labai reikalingas dokumentas“, – tuo neabejoja L. Martizenas.

Etika yra apie reputaciją

Prof. P. Pakutinskas pastebi, kad jeigu kompanija nėra pakankama išsivysčiusi arba yra ankstyvojoje savo vystymosi stadijoje, negalvoja apie tvarumą, galbūt neturi aukštų siekių šioje vietoje, taip pat negalvoja ir apie DI etiketą, nes jiems svarbiau ekonominiai rodikliai. Subrendusios kompanijos dažniausiai suvokia, kad yra daug lengviau vykdyti veiklą pagal gaires, negu sukurti produktą ir tada žiūrėti, ar jis atitinka tas gaires ir susikurtas taisykles.

„Visi blogi sukurti produktai ar sprendimai susiję su tuo, kad jos jų nesilaikė. Tuomet viskas pasisuka apie reputaciją. Jei jūs ką nors, tarkime, diskriminuojate, gale dienos turėsite rimtų problemų. Visos kompanijos, kurioms rūpi jų reputacija, prašo pateikti aiškias taisykles, kuriomis jie turi sekti ir kurti produktus Tai yra geriau, nei koreguoti blogą produktą. Gali atrodyti, kad kartais yra pernelyg daug taisyklių, bet mes turime suprasti, kad jos yra naudingos, reikalingos, kad būtų išvengtume problemų“, – patikina jis.

K. Andersson sako, kad yra anterprenerė ir visuomet galvoja apie etiką, taisykles, kuomet vykdau savo veiklą: „Man labai svarbu, kad daryčiau tai teisingai ir padėčiau verslui. Pastebiu, kad daugelis verslų yra etiški, tvarūs, nerizikuoja šiose vietose, nes supranta, kad priešingu atveju ilgai negyvuos.

Pavyzdžiui, jeigu socialiniuose tinkluose paskelbėte savo įmonės konkursą, kur galima laimėti prizus atsakius teisingai į klausimus. Jų atsakymus žinodami pasakėte juos savo draugams ir išdalinote tuos prizus saviems. Tai čia yra prastas etikos pavyzdys. Tai tiesiog neetiška. Labai svarbu suprasti, kad jei abejojate savo sprendimais, yra tų, kurie padės rasti juos teisingus, kas liečia DI moralinę ir teisinę aplinką. Bet manau, kad kiekvienas mūsų žinome, kas yra etiška, kas ne, nes tai yra natūrali žmogaus prigimtis“.

Pašnekovė sako stebinti Baltijos šalis ir matanti, kokį didžiulį proveržį yra padariusios DI įmonės, kurios naudoja etikos principus: „Etikos supratimas ateina iš vykdomos veiklos, ir kuo ilgiau vykdoma veikla, tuo ilgiau pradedama suprasti reikalavimus ir įsipareigojimus ne tik savo įmonei, bet ir savo šaliai. Vadovai turi patys suprasti etiką, nes didinti biurokratinį mechanizmą nėra sprendimas. Bet manau, kad visi mes judame gera linkme, tas džiugina“.

Svarbu išsaugoti savo kalbą ir kultūrą

K. Andersson mini, kad vienas iš šiandieninių tikslų yra sukurti vientisą gairių sistemą, kuri apjungtų visas Šiaurės šalis, bet mes visi esame mažų šalių regionai su savo unikaliomis kalbomis, tad turėtume sukurti modulius, kaip bendrauti vieni su kitais, nes tai yra mūsų ateitis. Mes turime bendrautume savo kalbomis, jas saugoti, kartu kuriant bendrus ir prasmingus dalykus.

L. Martinezas pastebi, kad DI buvo sukurtas anglų kalba, realiai visos žinios, kuriomis dalinamasi apie DI, taip pat yra anglų kalba, aišku, galima susirasti informacijos ir kitomis kalbomis, bet iš esmės dominuojanti kalba internete yra anglų.

„Tai tarsi šių dienų esperanto kalba. Jeigu mes nekreipsime dėmesio į kalbų modulių vystymą mažose šalyse, tokiose kaip Baltijos ar Skandinavijos, tai ateityje, kad ir po 10 metų visa informacija bus anglų kalba ir ji bus dominuojanti ir čia. Tai atves į DI globalizacijos procesus, kurie visi bus paremti šia kalba. Kas atsitiks su mažomis kalbomis ir kultūromis šioje srityje, tai jos bus prarastos. Svarbu, kad DI būtų koduojamas savo kalbomis, kad neprarastume identiteto. Jeigu nekreipsime, būsime priklausomi nuo anglų kalbos“, – mano jis.

Prof. P. Pakutinskas pritaria ir sako, kad ne tik kalbos, bet ir kultūra svarbi, nes ji susijusi su kalba. Tai yra daug plačiau.Tą mes jau matome dabar internete – angliškus stereotipus. Mūsų kalbos ir kultūros nepakankamai atstovaujamos internete ir DI kūrime. Mes turime investuoti, savo laiką ir pastangas, kad taip būtų.

K. Andersson pastebi, kad nėra tik anglų pirmaujanti, yra kinų, rusų kalbos, ispanų, kurios taip pat plačios naudojamos. Bet ką ji norinti pabrėžti, kad mažai žmonių gyventojų turinčių šalių kalbos turi būti atstovaujamos DI kūrime.

Žiūrėkite diskusijos įrašą

Straipsnis parengtas žurnalistės Vaivos Arnašės ir yra publikuotas Delfi.lt. Diskusijos įrašą galite peržiūrėti čia.