„Nordic Energy Research“ patarėjas iš Norvegijos Ole Aune Ødegårdas pateikė išsamią Baltijos ir Šiaurės šalių energetikos bendradarbiavimo tikslų iki 2030 m. apžvalgą. Pabrėždamas situacijos svarbą, O. A. Ødegårdas pabrėžė, kad šios partnerystės poreikis nuo jos įkūrimo 2018 m. tik sustiprėjo. Šiaurės ir Baltijos šalių energetikos korporacija, kuriai jis atstovauja, siekia spręsti svarbiausius energetikos iššūkius, su kuriais susiduria regionas, ypač atsižvelgiant į pasaulinius klimato tikslus ir didėjantį susirūpinimą dėl saugumo.
Energetikos tyrimai susiduria su iššūkiais
Šiaurės šalių energetikos tyrimus globoja Šiaurės ministrų taryba, koordinuojanti energetikos politiką aštuoniose Šiaurės šalyse. Jos misija apima bendradarbiavimo energetikos tyrimų srityje skatinimą ir žinių mainų tarp valstybių narių palengvinimą. O. A. Ødegårdas paaiškino, kad organizacija aktyviai dalyvauja keliose svarbiose iniciatyvose, įskaitant bendrą Baltijos ir Šiaurės šalių energetikos tyrimų programą, Šiaurės šalių energetikos sistemų programą ir Šiaurės šalių vandenilio slėnių programą.
Šiomis pastangomis siekiama skatinti tvarias energetikos sistemas regione, pabrėžiant Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo svarbą. O. A. Ødegårdas pažymėjo, kad pagrindinis prioritetas yra energetinio saugumo ir tvarumo didinimas – tikslas, kuris tampa vis aktualesnis dėl geopolitinių problemų.
A. Ødegårdas išsamiai paaiškino Šiaurės šalių energetikos tyrimų nustatytas strategines sritis, kurios apima keletą sričių. Pirmiausia – energetinis saugumas. Organizacija pripažįsta poreikį didinti energetinį atsparumą, ypač atsižvelgiant į naujausius įvykius, tokius kaip Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO. Svarbiausias bendradarbiavimo tikslas šiuo metu yra spręsti civilinio energetinio saugumo klausimus, įskaitant tiekimo pakankamumą ir infrastruktūros atsparumą kibernetinėms grėsmėms bei galimam sabotažui.
Galvojant apie grėsmes svarbu nepamiršti ir žaliojo kurso. Iniciatyvos, skirtos tinklo plėtrai ir mikro tinklų kūrimui, yra gyvybiškai svarbios siekiant numatytų klimato tikslų. O. A. Ødegårdas atkreipė dėmesį į energetikos infrastruktūros optimizavimo svarbą. Siekiama užtikrinti, kad ji atitiktų būsimus poreikius ir galėtų paremti perėjimą prie labiau atsinaujinančių energijos šaltinių.
„Dekarbonizacijos pastangos – ne mažiau reikšmingos šiuo metu. Net ir turint tvirtą atsinaujinančių energijos šaltinių pagrindą daugelyje Šiaurės šalių, susiduriama su dideliais iššūkiais, pavyzdžiui, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro sunkiojoje pramonėje“, – sakė O. A. Ødegårdas ir pabrėžė akademinės bendruomenės bei pramonės bendradarbiavimo svarbą siekiant skatinti inovacijas ir kurti naujus dekarbonizacijos sprendimus.
Bendradarbiavimas, apie kurį kalbėjo ekspertas, apims ir finansuos besiformuojančių energetikos technologijų, įskaitant vandenilio gamybą, anglies dioksido surinkimą ir išmaniąsias energijos sistemas. Taip pat – tyrimus, kuriais siekiama padidinti bendrą energijos vartojimo efektyvumą.
Ambicingi ateities planai
Baltijos ir Šiaurės šalių energetikos bendradarbiavimo svarba išryškėjo jau daugelyje projektų. Viena iš tokių iniciatyvų yra „Amprose“ projektas, kuriuo siekiama integruoti amoniaką į energetikos sistemas norint padidinti tvarumą. Vykdomi jūros vėjo energijos, energijos kaupimo sprendimų ir atliekų šilumos išteklių panaudojimo tyrimai ne mažiau svarbūs regiono perėjimui prie švaresnių energijos šaltinių.
O. A. Ødegårdas pabrėžė, kad jo apibūdintos pastangos skirtos ne tik atskirų šalių pažangai, bet ir visapusiškos, tarpusavyje susijusios regioninės sistemos, kurioje energetinio saugumo ir klimato tikslai veiktų simbiotiškai, sukūrimui. Jis paragino dalyvius klimato iniciatyvas ir energetinio saugumo problemas laikyti to paties medalio pusėmis, pabrėždamas, kad abu šiuos klausimus reikia spręsti vienu metu.
„Raginu toliau remti ir finansuoti bendras mokslinių tyrimų iniciatyvas, nes labai svarbu nuolat investuoti į šias sritis, ypač esant dabartiniams biudžeto apribojimams“, – pranešimą baigė O. A. Ødegårdas. Jis pažymėjo, kad tarp Šiaurės ir Baltijos šalių jau yra sukurta tvirta bendradarbiavimo sistema, tačiau norint veiksmingai įveikti būsimus iššūkius, nuolat reikia pasitikėjimo ir dalijimosi žiniomis.
Straipsnį parengė Sigutė Limontaitė, jis publikuotas naujienų portale DELFI.LT
