Į dviejų dienų renginį gyvai ir nuotoliu susirinko 30 šalių atstovai, kuriems rūpėjo aptarti Europos Sąjungos prieinamumo akto reikalavimus leidybos sektoriui, išgryninti įtraukios leidybos principus ir standartus, apsikeisti gerosiomis patirtimis ir sukurti bendrus įrankius įtraukiai leidybai plėtoti.
Tarp konferencijos pranešėjų rašytojai ir žurnalistai, leidybos praktikai ir skaitmeninių įrankių kūrėjai. Visus pranešėjus jungė didžiulė motyvacija ir noras sukurti kuo patogesnius įrankius leidėjams, kad kuo daugiau prieinamo formato skaitmeninių knygų būtų išleidžiama į rinką.
Europos komisijos vyresnioji ekspertė Inmaculada Placencia Porrero pristatė Europos prieinamumo akto, įsigaliosiančio 2025 m. birželio 28 d., reikalavimus ir sąlygojamus pokyčius, kurie palies ir skaitmeninių knygų leidėjus. Kaip leidėjai ruošiasi pritaikyti savo leidžiamas knygas pagal prieinamumo akto reikalavimus, diskusijoje aptarė Švedijos, Suomijos ir Danijos leidėjai. Akcentuota, kad viskas prasideda nuo suvokimo, jog knygų prieinamumas yra svarbus ir reikalingas, nors klausimų leidėjams kyla daug ir įvairių: nuo techninių skaitmeninių leidybos įrankių iki meninių pritaikyto dizaino sprendimų, ir visa tai neatsiejama nuo autorių teisių bei finansinių iššūkių. Ne vienas kalbėtojas pabrėžė, kad į prieinamų knygų kūrimą nuo pat pradžių turi įsitraukti visa komanda – pradedant knygos autoriumi, dailininku ir redaktoriumi ir baigiant gamybos vadovu bei platintoju.
Konferencijoje praktiniais įtraukios leidybos patyrimais dalijosi skirtingų šalių leidyklų ir įmonių atstovai: „Benetech“ (JAV) pritaiko gamtos mokslų ir matematikos knygas, „Daisy Consortium“ (JK) gilinasi į įrankius ir programas, užtikrinančius EPUB formato prieinamumą, Fondazione LIA (Italija) glaudžiai dirbdami su Italijos leidėjais, siūlo prieinamo fiksuoto išdėstymo EPUB sprendimą iliustruotoms knygoms.
Daug dėmesio konferencijoje skirta pažangių technologijų, skaitmeninių inovacijų panaudojimui kuriant pritaikyto formato leidinius. Nors mažesniųjų kalbų, tarp jų ir lietuvių kalbos, sintetinio balso generavimui dažnai trūksta duomenų ir jų įvairovės (skirtingų etninių grupių, tarmių atstovų balsų, specialaus profesinio žodyno ir pan.), sintetinis balsas atveria neribotas „Text to Speech“ funkcionalumo galimybes prieinamose leidiniuose, o dirbtinio intelekto panaudojimas gali iš esmės pakeisti leidybos verslo raidą.
Svarbus ir įkvepiantis buvo skaitytojų su skirtingais skaitymo sutrikimais pasidalijimas jų patirtimis, skaitant knygas įvairiais pritaikytais formatais. Skaitytojų patirtys patvirtino seną tiesą, kad kaip nėra vienodų skaitytojų, taip nėra ir vieno visiems tinkamiausio knygų pritaikymo būdo. Skaitytojai renkasi tiek Brailio, tiek garsines knygas ir vis labiau atranda pritaikytus skaitmeninius leidinius.
Sėkmingą vizitą Malmėje vainikavo apsilankymas šiame mieste įsikūrusios Švedijos nacionalinės prieinamos žiniasklaidos agentūros (MTM – Swedish Agency for Accessible Media) biure. MTM, kaip ir LAB Lietuvoje, užsiima knygų ir periodinių leidinių prieinamais formatais leidyba ir platinimu Švedijoje. Kolegos pasidalijo savo patirtimi, įvardijo kylančius iššūkius ir išreiškė viltį bendrauti ir bendradarbiauti ateityje.
