Pasak parodos kuratoriaus David Schilter, iš kiekvienos šalies buvo pakviesta po du menininkus. Jie paprašyti interpretuoti tiek tradicinius pasakojimus, tiek šiuolaikinius stereotipus apie Šiaurės ir Baltijos šalių visuomenę, socialinę sistemą ar švietimą. 16 komiksų menininkų iš skirtingų šalių dalijasi asmeniškomis, netikėtomis istorijomis, atveriančiomis tikrąjį gyvenimo šiame regione veidą.

Latvijoje gimęs projektas savo darbų parodą pristato Vytauto Didžioje universitete, Putvinskio g. 23, III a. fojė. Parodą bus galima aplankyti iki gegužės 18 d.

Komiksai kaip būdas kalbėti apie realybę

David Schilter teigia, kad parodos lankytojams atsiveria galimybė atrasti panašumus ir skirtumus bei galbūt sužinoti ką nors naujo apie savo kaimynus. „Iš esmės norėtume paskatinti lankytojus labiau domėtis platesniu regionu ir pajusti artimesnį ryšį su Šiaurės šalimis“, – sako jis.

Parodos kuratorius taip pat pabrėžia, kad komiksai gali būti puikus būdas kalbėti apie realaus gyvenimo patirtis ir perteikti sudėtingas temas. „Vien todėl, kad jie vadinami komiksais, nereiškia, kad jie visi komiški,“ – sako David. Parodos kūrėjai tikisi, kad lankytojai atras komiksus kaip saviraiškos būdą, o galbūt ir patys pradės juos kurti.

„Mitų laužytojų“ paroda taip pat skatina kritiškai vertinti kultūrinius mitus. Nors kai kurie jų gali atrodyti nekalti ar net teigiami, kūrėjai atkreipia dėmesį, kad mitai – arba plačiąja prasme gandai – gali būti ir žalingi. Todėl svarbu juos ne tik atpažinti, bet ir sugriauti, ypač šiuolaikiniame informacijos pertekliaus ir melagienų kontekste. Kita vertus, mitai gali tapti puikiu atspirties tašku diskusijoms ir gilesniam regiono pažinimui.

David  taip pat teigia, kad iš parodoje pristatomų istorijų pastebėjo labai daug panašumų tarp mūsų šalių, pavyzdžiui: „daugelis istorijų susijusios su gamta, todėl manau, kad mūsų regiono žmonės turi ypatingą ryšį su ja. Taip pat panašu, kad susiduriame su panašiomis problemomis, tokiomis kaip miškų kirtimas, todėl tai primena, kad turėtume labiau rūpintis gamta ir galvoti ne tik apie trumpalaikę ekonominę naudą, bet ir apie ilgalaikę jos vertę“.

Projekto kuratorius pabrėžia, kad mūsų regione dirba daug talentingų kūrėjų, kuriančių labai įvairiais stiliais, ir džiaugiasi galėdamas tai parodyti. Jis tikisi, kad lankytojai bus maloniai nustebinti atradę spalvingą komiksų pasaulį.

Žvilgsnis į Lietuvą – Vėlinių tradicija

Parodoje galėsite išvysti ir dviejų lietuvių autorių – Onos Kvašytės bei Akvilės Magicdusté‘s darbus, kurie supažindina su lietuvių kultūros bei būdo išskirtinumais.

Onos Kvašytės komiksas pasakoja istoriją apie lietuviams svarbią tradiciją – Vėlinių savaitgalį. Paklausus, kokią žinutę menininkė nori perduoti komiksu, Ona atsako, jog kurdama šią istoriją,  svarstė apie dvasinius ir religinius klausimus. „Lietuvai pasikrikštijus, pagoniškos šventės įgavo ir krikščioniškas prasmes. Turime nemažai tokių švenčių, kur prasmę ras tiek tikintys, tiek netikintys. Pavyzdžiui, Velykomis vieni mini Kristaus prisikėlimą, kiti – gamtos pabudimą, dar kiti – ir vieną, ir kitą. Tokia pagoniškai krikščioniška kultūra randa atsakymus į dvasinius klausimus ne tik bažnyčiose, bet ir prie laužo. Kai žmogus sako: „Užėjau į bažnyčią pasėdėti ir pasidarė ramiau“ – ką jis turi omenyje? Šiuo komiksu svarstau apie dvasinius ir religinius klausimus, nes yra sakančių „esu dvasingas, bet ne religingas“, tuo pačiu, nesu girdėjusi sakant „esu religingas, bet ne dvasingas“. O kur dar komercijos padiktuotos šventės: Helovynas, Valentinas ir pan. Gaunasi toks prasminis kratinys, kurį pasirodė įdomu paanalizuoti,“  – pasakoja autorė.

Menininkė mano, kad ši tradicija vis dar svarbi šiuolaikinėje Lietuvoje, nes per šventes žmonės įprasmina savo kasdienybę: „Šventėje tarsi užkoduota ir tai, kas pakylėja dvasią, ir tai, kas verčia susimąstyti. Net ir labiausiai komercinėse šventėse galima aptikti kažkokios gilesnės prasmės paieškas. Manau, ši lapkričio pradžios tradicija svarbi lietuviams ne vien dėl to, kad svarbu pagerbti mus palikusius artimuosius, bet ir dėl mūsų polinkio į susimąstymą. Tai nulemta ir gamtos, juk nuo rudens iki pavasario turime ryškiai mažiau šviesaus paros meto, daug laiko praleidžiame vaikštinėdami tamsiomis gatvėmis, mums trūksta vitamino D. Kai fiziškai mažiau šviesos, jos trūksta ir mintyse. Tuomet vieni persirengia skeletais, kiti ieško įkvepiančio gyvenimo pavyzdžių, treti uždega žvakutę kapinėse. Tiesiog ieškom kaip įprasminti kasdienybę,“ – aiškina ji.

Uždari ir nekalbūs?

Akvilė Magicdusté renkasi kiek kitokį kampą atskleisti lietuvių veidą – jų bendravimo būdą. Ji pasakoja apie lietuvių uždarumą bei nedaugžodžiavimą. Tačiau menininkė pabrėžia, kad jos komiksas neturėtų būti priimamas visiškai rimtai:  „Jame norėjau pašiepti situacijas, kai pažįstami žmonės nesisveikina dėl neaiškių priežasčių. Taip pat vaizduoju intravertiškumo aspektą, kuomet yra renkamasi būti medžių, gamtos draugijoje vietoj žmonių. Tačiau tai ir vertybė – branginti miškus ir mokėti leisti laiką gamtoje. Visgi visiškai neįmanoma viso lietuvių būdo kažkaip apibendrinti ir generalizuoti, juk esame tiek skirtingų žmonių!“ – pasakoja ji.

Paklausus, ar toks lietuvių bendravimo būdas dažnai būna neteisingai suprantamas žmonių iš kitų kultūrų, Akvilė atsako, jog iš užsieniečių yra girdėjusi, kad mes, lietuviai, komunikuojame labai keistai: „Dažnai kyla nesusipratimų dėl uždarumo ir drovumo. Tokios situacijos gali būti suprastos kaip nemandagumas ar arogantiškumas.“ Menininkė taip pat pabrėžia, kad pati visiškai neteisina tokio bendravimo, ir mano, kad komunikavimas žodžiais yra vertingesnis, nei bandymas „komunikuoti mintimis“ – atspėti, ką galvoja kitas.

Akvilės draugai iš užsienio keletą kartų yra minėję, kad lietuvių kalba skamba elfiškai, būtent dėl to menininkė pasirinko veikėjus komikse vaizduoti šiek tiek panašius į elfus. Akvilė teigia, jog komikse perteikta istorija yra fikcija, tačiau kuriant istorijas ji neišvengiamai naudoja savirefleksiją ir aplinkos stebėjimą.

Kitų šalių komiksų kūrėjai pašiepia, savaip interpretuoja ar kuria naujus mitus įvairiomis temomis – nuo Latvijoje šventais laikomų ąžuolų ir suomiškos kasdienybės su slidėmis iki mitologinių būtybių, pagoniškų tradicijų, žmogaus ir gamtos santykio, šiauriečių uždarumo, dviračių kultūros Danijoje ir gyvenimo konstravimo pagal IKEA instrukcijas Švedijoje.

Kūrybinės dirbtuvės su Mari Ahokoivu

Po parodos atidarymo, balandžio 20 d. 14 val. VDU 313 aud., vyko kūrybinės dirbtuvės „Nuo eskizo iki istorijos – kaip surasti idėjų trumpiems komiksams“ su iliustratore ir komiksų kūrėja iš Suomijos Mari Ahovoiku. Menininkė pristatė savo kūrybą ir papasakojo, kaip rasti įkvėpimo trumpoms komiksų istorijoms. Dalyviai turėjo galimybę iš arčiau pažvelgti, kaip buvo kuriamas jos komiksas „Paskutinė diena darbe“, išleistas Kuš! antologijoje „Mythbústers“. Pabaigoje visi kūrė savo komiksus, pasitelkdami  Ahovoiku „nuo eskizo iki istorijos“ metodą.

Parodos rengėjai: Kuš! ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Latvijoje. Parodą papildo Šiaurės ir Baltijos komiksų žurnalas š! #57 „Mythbústers“, kuriame visos šios istorijos yra surinktos.

Parodos rengėjai Lietuvoje: Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Kauno miesto savivaldybė. Partneris – Vytauto Didžiojo universitetas.

Kviečiame visus atvykti ir kartu pasinerti į komiksų pasaulį – tikimės, kad paroda praplės jūsų žinias apie Baltijos ir Šiaurės šalių regioną!