Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja – kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių pokalbių su Vaikų linijos konsultantais.  Pasak organizacijos psichologės Jurgitos Smiltės Jasiulionės, šios slegiančios tendencijos priežastys yra daugialypės: visuotinis nerimo jausmas, artimos aplinkos paramos trūkumas, taip pat didesnis informuotumas apie psichologinės sveikatos svarbą.

Maždaug prieš mėnesį buvo išplatinta tarptautinio – 50 Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalyse – vykdomo moksleivių sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimo 2021 / 2022 m. ataskaita, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas vaikų ir paauglių tarpusavio smurtui bei patyčioms. Pastebima, kad patyčių mokykloje mastas išlieka gana stabilus, lyginant su 2018 m. tyrimo rezultatais, tačiau elektroninių patyčių mastas auga ir tai kelia didelį susirūpinimą.

„Atrodytų, patyčių temai dėmesys skirtingose visuomenėse skiriamas jau daugybę metų, tačiau nepavyksta šio reiškinio įveikti ir efektyviai užkirsti jam kelio. HBSC tyrimo ataskaita – tai raginimas visų šalių vyriausybėms atkreipti dėmesį į patyčias ir smurtą, kad ir kur jie vyktų, nes patyčios kelia milžinišką grėsmę vaikų sveikatai ir gerovei“, – sako dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė, Vaikų linijos psichologė.

Anot specialistės, vaikams ir paaugliams pastarieji keleri metai sukėlė daug emocinių ir socialinių iššūkių: koronaviruso Covid-19 pandemija, stiprėjantis nerimas dėl klimato kaitos, karas Ukrainoje. „Visi šie procesai veikia jaunų žmonių savijautą ir gerovę. Pasaulis keičiasi ir vaikams bei paaugliams reikia atidžios suaugusiųjų pagalbos saugiai augti besikeičiame pasaulyje – ar esame pasiruošę tuo pasirūpinti?“, – klausia dr. J. S. Jasiulionė.

Ar pasaulis be patyčių – tik svajonė?

Patyčių problemos sprendimas reikalauja įvairių pusių įsitraukimo – ugdytojų, tėvų, mokinių, politikų, valdžios institucijų, visuomenės. Vaikų linijos vadovas dr. Robertas Povilaitis įsitikinęs, kad svarbu dalytis patirtimi, idėjomis, diskutuoti, su kokiais iššūkiais susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys.

„Konferencijos metu į patyčias žvelgsime iš skirtingų visuomenės grupių perspektyvų – mokslininkų, praktikų bei pačių vaikų. Labai svarbu sistemiškai vertinti problemą, nes nėra vieno vaisto ar vieno metodo, kaip spręsti patyčių problemą, tačiau yra pasiteisinančios patirties iš įvairių šalių, organizacijų, mokyklų. Būtent tas idėjas mes ir bandome išgirsti, o ši nemokama konferencija yra puiki proga tą padaryti didelėje auditorijoje“, – sako dr. R. Povilaitis.

Konferencijoje „Patyčios besikeičiančiame pasaulyje“ dalyvauja beveik 20 savo srities ekspertų, kurie dalysis įžvalgomis ne tik apie patyčių reiškinį, bet ir kokie veiksniai lemia, kad nuolat reikia permąstyti įvairias priemones bei patį požiūrį, siekiant efektyvios patyčių prevencijos. Pasaulis keičiasi, reikia ieškoti naujų sprendimų ar dar kartą pasitikrinti, kas veikia, o kas nebe. Kaip sako Pasaulinio forumo prieš patyčias vykdančioji vadovė Frida Warg, turime siekti pasaulio, kuriame nė vienas vaikas nepatirtų patyčių.

„Tai turi būti mūsų tikslas. Yra daug žinių, daug įrankių ir metodų, kurie padeda išvengti patyčių. Žinome, kad yra šalių, mokyklų, kuriose tai iš tiesų veikia. Todėl turime nenustoti dirbti, bendradarbiauti ir mokytis vieni iš kitų, kad pasiektume šį tikslą“, – įsitikinusi F. Warg.

Praturtinanti patirtis vienoje vietoje

Konferenciją „Patyčios besikeičiančiame pasaulyje“ atidarys Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė dr. Edita Žiobienė, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorė Helén Nilsson, Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje J. E. Ole Terje Horpestad ir Vaikų linijos vadovas dr. Robertas Povilaitis.

Panelinė diskusija „Ar turime keisti patyčių prevencijos kryptį?“ ir 9 pranešimai, kuriuos rengė Šiaurės šalių ir Lietuvos ekspertai – tai puiki proga pagilinti žinias ir daryti pokytį pradedant nuo savo mokyklos, savo šeimos ar bendruomenės iki valstybės politikos lygio. Tarptautinio mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimo (HBSC) Lietuvoje pagrindinis tyrėjas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius dr. Kastytis Šmigelskas pristatys, ką apie patyčių mastą sako naujausio tarptautinio vaikų sveikatos tyrimo rezultatai. Jau 20 metų patyčių prevencijos srityje dirbanti Vaikų linija atskleis, su kokiais iššūkiais ir atradimais per šį laikotarpį susiduria, ar patyčios jau pripažįstamos kaip rimta visuomenės sveikatos problema, kurią reikia sistemingai spręsti.

Švedijos patyčių prevencijos organizacijos „Friends“ atstovės Frida Warg ir Lisen Bergquist dalysis įžvalgomis ir patarimais apie saugumą internete: kas padeda stabdyti internetines patyčias ir ką patys jaunuoliai pataria daryti suaugusiems.

Danijos organizacijų – Mary fondas ir „Gelbėkit vaikus“ – atstovės Anne Sofie Juel Hansen ir Signe-Marie Paludan Bøgeskov pasidalys patirtimi ir žiniomis, įgytomis dirbant su programa prieš patyčias „Free of Bullying“. Tai pedagoginėmis vertybėmis grindžiamas metodas, skatinantis toleranciją bei kuriantis įtraukią aplinką vaikams.

Lyčių lygybės ir lygių galimybių ekspertė Sara Sundell iš Suomijos organizacijos „Folkhälsan“ pasakos apie normas kvestionuojantį požiūrį, kuris ir yra patyčių prevencijos pagrindas. Dalis patyčių tarp vaikų ir paauglių kyla tada, kai pažeidžiamos su lytimi, etnine kilme, religija, seksualine orientacija ir kt. susijusios normos. Normų kritika ir kūrybiškumas yra metodai, kuriuos galima taikyti tiek mokyklose, tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose siekiant užkirsti kelią patyčioms, ugdyti priklausymo grupei ir abipusės pagarbos jausmą.

Taip pat Suomijos Mannerheimo vaiko gerovės lygos Bendraamžių paramos programos specialistė Anna-Kaisa Hiedanniemi pristatys, kodėl svarbu į patyčių prevenciją įtraukti pačius vaikus bei paauglius ir kaip tai padaryti. Vaikų linijos patarėjų komandos nariai taip pat turi žinutę suaugusiems, į ką svarbu atkreipti dėmesį sprendžiant patyčių problemą.

Islandijos „Gelbėkit vaikus“ ekspertė Ída Björg Unnarsdóttir pasakos apie tėvų ir globėjų vaidmenį ir ką svarbu jiems žinoti, jei nori būti geru pavyzdžiu savo vaikams: kaip skatinti jų socialinę raidą ir ugdyti bendravimo įgūdžius, kaip išmokyti rūpintis, gerbti kitus, būti drąsiems ir tolerantiškiems.

Norvegijos Samių parlamento atstovės Wenche Andersen, Turid Vesterheim pasidalys čiabuvių perspektyva ir pristatys samių parlamentą bei samių pagrindinio ugdymo ypatumus. Taip pat pasidalys savo patirtimi dirbant patyčių prevencijos srityje.

Tarptautinė konferencija „Patyčios besikeičiančiame pasaulyje: Lietuvos ir Šiaurės šalių patirtis” vyks balandžio 23 d. Vilniuje, viešbučio „Panorama“ konferencijų centre ir tiesiogiai internetu. Renginį organizuoja Vaikų linija – emocinės paramos vaikams tarnyba, jau 20 metų kelianti visuomenėje patyčių temą ir vykdanti kampaniją BE PATYČIŲ, bei Šiaurės šalių tinklas prieš patyčias. Šis Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Islandijos ir Lietuvos bendradarbiavimas patyčių prevencijos srityje finansuojamas Šiaurės ministrų tarybos.

Visos dienos renginys, kurio metu bus galimybė išgirsti pranešimų įvairiomis su patyčiomis ir jų prevencija susijusiomis temomis, yra nemokamas, tačiau būtina registracija.