Šiais metais trys Baltijos šalys švenčia savo valstybių nepriklausomybės 100-metį. Baltijos ir Šiaurės valstybių finansinis ir politinis bendradarbiavimas tapo itin svarbiu Baltijos šalių vystymuisi ir modernizacijai, ypač per pastaruosius 25 metus. Šiaurės ir Baltijos regionas pasiekė puikių rezultatų kuriant novatoriškas įmones ir veiksmingą viešąjį sektorių, o tai leido gerai pasiruošti skaitmeninei erai. Kaip išlaikyti ir išvystyti šį pranašumą per ateinantį šimtmetį, kaip valstybėms įveikti tolimesnius skaitmeninimo, automatizavimo ir aršios konkurencijos su kitais regionais iššūkius? Šiuos klausimus diskusijoje aptarė savo srityse pasižymėję Šiaurės valstybių ir Lietuvos ekspertai ir politikai: Daina Kleponė – VšĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė, Svein Berg – „Nordic Innovation“ generalinis direktorius, Micaela Rosenlew – „Nordic operations“ ir „SLUSH“ vadovė, Pyry Niemi – Šiaurės tarybos narys ir Mantas Zalatorius – Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Pranešėjai pabrėžė esamus regiono privalumus ITC infrastruktūros srityje, paprastą ir skaidrią aplinką verslo pradžiai ir aukštą skaitmeninių paslaugų lygį. Niemi atkreipė dėmesį į istorinius ir kultūrinius šalių panašumus. Tiek Šiaurės, tiek Baltijos šalyse jau yra susikūrusi stipri startuolių bendruomenė, bet kitas pranešėjų aptartas iššūkis yra, kaip išplėtoti startuolius, į vadinamąsias „scale-ups“ – stambias įmones, kuriančias didelę vertę visuomenei per darbo vietas ir BVP augimą.
Pasak ponios Rosenlew, reikia sukurti mechanizmus, skatinančius įmonių stambėjimą, kaip kad jau skatinama startuolių veikla, kuriai yra labai svarbi glaudi mentorystė ir rizikos vertinimas. Ponas Berg teigė, kad, vienas geras pavyzdys yra „Nordic Scalers“ programa, inicijuota „Nordic Innovation“ ir skirta padėti besiplečiančioms įmonėms.
Kita diskusijos tema, kuriai ekspertų forumas skyrė nemažai dėmesio – kaip regionas turėtų spręsti didelius iššūkius, kurie neabejotinai netolimoje ateityje pakeis mūsų visuomenes. Šie iššūkiai – didėjantis skaitmenėjimas, darbo rinkos pokyčiai dėl automatizavimo ar dirbtinio intelekto. Tarp svarbiausių priemonių, skirtų iššūkiams spręsti, diskusijos dalyviai paminėjo švietimą ir socialinių įgūdžių vystymą. P. Klepone optimistiškai nuomonei, kad „skaitmenėjimas galiausiai atneš naudą žmonijai“ pritarė dauguma diskusijos dalyvių.
Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas tebėra dar viena svarbi sėkmės sąlyga. „Mes esame ir liksime kaimynais, ir tik jei išmoksime gerbti mūsų skirtumus ir mokytis iš jų, Šiaurės ir Baltijos regionas išliks palankia erdve inovacijoms per artimiausius 100 metų“, – pabrėžė Mantas Zalatorius.
Pirmoji oficiali „Almedalen“ savaitė įvyko 1982 m. Pastaraisiais metais renginys stipriai išaugo su žurnalistų, lobistų, vietinio ir nacionalinio lygmens politikų, darbuotojų iš vietinių, regioninių ir nacionalinių organizacijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų miniomis. Diskusijomis apie Šiaurės ir Baltijos bendradarbiavimo ateitį švedų „Almedalen“ bei danų „Folkemødet“ festivaliuose Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje pažymėjo atkurtos valstybės 100-mečio jubiliejų.
