„NordForsk“, bendradarbiaudama su Suomijos, Islandijos, Norvegijos, Švedijos, Estijos ir Lietuvos mokslinių tyrimų finansuotojais, skelbia mokslinių tyrimų finansavimą projektams, kurie padės kaupti žinias apie įvairius hibridinių grėsmių aspektus bei ugdyti Šiaurės ir Baltijos šalių mokslininkų kompetenciją ir gebėjimus hibridinių grėsmių srityje.

Baltijos jūroje pastaruoju metu kelis kartus buvo nutraukti ryšių kabeliai tarp Šiaurės ir Baltijos šalių. Įtariama, kad už šių veiksmų slypi užsienio jėgos. Taip pat įtariama, kad užsienio jėgos pasitelkia į pagalbą nusikalstamus tinklus sabotažo veiksmams vykdyti. Pastaraisiais metais smurtaujančios nusikaltėlių gaujos pradėjo veikti peržengdamos valstybių sienas Šiaurės Europos regione.

Be to, mes nuolat gyvename su pavienių asmenų ar grupių vykdomų teroristinių išpuolių grėsme. Tiek valdžios institucijos, tiek privačios organizacijos nuolat patiria kibernetinių atakų pavojų. Pavieniai asmenys, organizacijos ir valstybės veikėjai skleidžia melagingas naujienas, siekdami pakirsti pasitikėjimą valdžios institucijomis, silpninti socialinę sanglaudą, taigi ir demokratiją, kaip Rumunijoje, kur dėl Rusijos kišimosi teko anuliuoti prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus.

Visa tai yra vadinamųjų hibridinių grėsmių pavyzdžiai. Šiaurės ir Baltijos šalyse daugelis šių grėsmių yra palyginti naujos, todėl žinių apie tai, kaip geriausiai pasirengti joms, yra nedaug.

„Moksliniai tyrimai prisidės prie visuomenės saugumo ir atsparumo regione stiprinimo, suteikdami naujų žinių ir kurdami sprendimus, patobulinimus ir priemones. Svarbu suprasti, kaip įvairių lygių valstybės ir savivaldos institucijos, įmonės ir pilietinė visuomenė gali geriausiai bendradarbiauti, kad visuomenė taptų atsparesnė hibridinėms grėsmėms“, – sako „NordForsk“  direktorius Arne Flåøyen.

Tiek pačios hibridinės atakos, tiek priemonės, kurios bus įgyvendinamos siekiant apsisaugoti nuo hibridinių atakų, gali turėti įtakos atskiriems piliečiams. Tikimasi, kad įgyvendinant projektus, kurie bus finansuojami pagal šį kvietimą, pavyks įgyti daugiau žinių apie tai, kaip tai paveiks piliečius ir jų saugumą.

„Šiaurės ir Baltijos šalys yra mažos, tačiau, kaip rodo išpuoliai prieš ryšių kabelius Baltijos jūroje, esame glaudžiai susiję. Dėl geografinio artumo, politinio ir institucinio bendradarbiavimo bei kultūrinių panašumų regione prasminga bendradarbiauti rengiantis hibridinėms grėsmėms Šiaurės ir Baltijos šalyse. Tikimasi, kad sukūrus bendrą Šiaurės ir Baltijos šalių hibridinių grėsmių mokslinių tyrimų areną pagerės mokslinių tyrimų kokybė, padidės jų rezultatų aktualumas ir pritaikomumas“, – pabrėžia  „NordForsk“  atstovas.

Skaitykite išankstinį kvietimo pranešimą čia.