Šiaurės Tarybos apdovanojimų lauretai su Norvegijos kronprincu Haakon ir kronprincese Mette-Marit / nuotr. Fartein Rudjord/norden.org
Geriausio Šiaurės šalių filmo prizą laimėjo danų filmas „Imperija”, o aplinkosaugos prizas atiteko „Renewcell“ iš Švedijos. Literatūros prizas taip pat iškeliavo į Švediją rašytojai Joannai Rubin Dranger už grafinį romaną „Ihågkom oss till liv”, o muzikos prizas – suomių liaudies muzikos atlikėjai Maijai Kauhanen. Vaikų ir jaunimo literatūros premiją laimėjo islandų rašytoja Ránas Flygenringas už paveikslėlių knygą „Eldgos“.
2023 m. Šiaurės Tarybos kino apdovanojimas
Filmo „Imperija” kūrėjų komanda
2023 m. Šiaurės Tarybos kino apdovanojimas skirtas režisierės Frederikke Aspöck, scenaristės Annos Neye ir prodiuserių Pernille Munk Skydsgaard, Ninos Leidersdorff ir Meta Louise Foldager Sørensen filmui „Imperija“. Filmo centre – Danijos kolonijiniai laikai Vest Indijoje 1848 m. „Imperija” naujai pažvelgia į rasizmą ir galios žaidimus, o filme keliami klausimai artimi ir mūsų laikams bei pasaulinei auditorijai. Pasak kritikų, filmas kruopščiai apgalvotas iki smulkmenų, o filmo kūrėjų vizija taip neįprastai aiškiai atsiskleidžia kiekviename kadre.
2023 m. Šiaurės Tarybos muzikos apdovanojimas
Maija Kauhanen
2023 m. Šiaurės Tarybos muzikos prizas skirtas liaudies muzikos atlikėjai ir dainų autorei Maijai Kauhanen iš Suomijos. M. Kauhanen yra labai stipri ir universali muzikantė, per trumpą laiką padariusi įspūdingą tarptautinę karjerą. Ji su pasimėgavimu įvaldė tradicinius stilius ir meistriškai juos sujungia su naujais efektais ir garsais.
2023 m. Šiaurės Tarybos aplinkosaugos apdovanojimas
Norvegijos kronprincas Haakon ir kronprincesė Mette-Marit įteikia aplinkodaugos apdovanojimą Renewcell atstovui
2023 m. Šiaurės Tarybos aplinkosaugos apdovanojimas skirtas „Renewcell“ iš Švedijos už novatorišką sprendimą perdirbti ir pakartotinai panaudoti tekstilės atliekas naujiems drabužiams ir gaminiams gaminti. Bendrovė „Renewcell“ pirmoji pasaulyje įdiegė didelio masto pramoninį procesą, kurio metu seniems drabužiams suteikiamas naujas gyvenimas, perdirbant juos į pluošto masę, iš kurios galima gaminti drabužius ir kitus gaminius .
2023 m. Šiaurės Tarybos vaikų ir jaunimo literatūros premija
Rán Flygenring
2023 m. Šiaurės Tarybos vaikų ir jaunimo literatūros premija skirta islandų rašytojos Rán Flygenring knygai „Eldgos“. Ránas Flygenring sukūrė įspūdingą vaizdinę paveikslėlių knygą apie tai, kaip laukinė ir nevaldoma gamta veikia žmones.
Vaizdai ir tekstas meistriškai susipina į žaismingą humoristinę istoriją apie įvairialypę turistų minią, kuri susiduria su ugnikalnio išsiveržimu. Iliustracijose gausu subtilių detalių, kurios patrauks jaunųjų skaitytojų dėmesį. Japonišku tušu vaizduojami juodi ugnikalnio pelenai, kuriuos lydi intensyviai švytinti raudona lava. Šalia šio spalvingo reginio išsiskiria blyškūs, bespalviai žmonės, primenantys, kad mes visi, kaip ir turistai, Žemėje esame tik lankytojai. Ar gamta egzistuoja tik tam, kad mus linksmintų, ar mes patys turėtume prisiimti didesnę atsakomybę už tai, kaip su ja bendraujame? „Eldgos“ suteikia vilties, kad galime rasti būdą gyventi darnoje su gamta.
2023 m. Šiaurės Tarybos literatūros premija
Joanna Rubin Dranger
Švedų rašytoja Joanna Rubin Dranger laimėjo 2023 m. Šiaurės Tarybos literatūros premiją už grafinį romaną „Ihågkom oss till liv“.
Kai Joanna Rubin Dranger sulaukė pilnametystės, nusižudė jos mylima teta Susanne. „Ihågkom oss till liv“, žanro požiūriu daugialypiame kūrinyje, autorė tekstu ir vaizdais pasakoja, kaip po daugelio metų ji pradėjo aiškintis, kas lėmė tetos savižudybę. Atlikusi tyrimą, ji sugeba prasiskverbti ir paaiškinti nutylėjimus, su kuriais ji užaugo, kai giminaičiai „dingdavo“ arba apie juos išvis nebuvo užsimenama. Joannos tyrimai nuveda prie žydų persekiojimo Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje ir Rusijoje iki Antrojo pasaulinio karo ir jo metu, taip pat prie antisemitizmo ir su juo susijusių padarinių Skandinavijos šalyse bei pražūtingų jų nenoro padėti pasekmių. Taip pat džiaugiamasi susitikimais su giminaičiais, kurie išgyveno pabėgę į JAV ir Izraelį.
Nors knygos viršelyje teigiama, kad tai dokumentinis romanas, kūrinį apibrėžti sunku: tai ir grafinis romanas, istorinis pasakojimas, savotiškas rašytojos dienoraštis ir autobiografija, kurioje pasakotojo asmeninis gyvenimas persipina su svarbiausiais politiniais įvykiais.
Galiausiai knygoje įsiklausoma į žydų maldos žodžius, kad mirusieji sugrįžtų į gyvenimą. Šiame kūrinyje prarastųjų giminaičių istorijų rašymas tampa pasipriešinimo aktu: šiuos žmones ir jų gyvenimus naciai sunaikino, o autorė juos gelbsti nuo užmaršties. Nors istorijos pakeisti neįmanoma, mirusieji atgyja, kai juos prisimename.
Apie Šiaurės Tarybos apdovanojimus
Apdovanojimai įsteigti siekiant didinti susidomėjimą Šiaurės šalimis, jų kultūra bei kalbomis. Nugalėtojams atitenka 300 tūkst. Danijos kronų (apie 40 tūkst. eurų) piniginis prizas ir Šiaurės pašvaistės statulėlė.
Nuotr. Magnus Fröderberg/norden.org
