Mūsų diskusijų programa:

RUGPJŪČIO 29 d.

14:00 Kada gamtą vertinsime ne tik kaip išteklių, bet ir būtinybę mūsų psichikos sveikatai? (When will we see nature not just as a resource, but as our mental health necessity?)

Buvimo gamtoje naudos žmonių psichikos sveikatai ir gerovei įrodymų netrūksta. Vis dėlto gamtinė aplinka pernelyg dažnai vertinama pirmiausia kaip išteklių panaudojimo, o ne kaip sveikatos stiprinimo priemonė. Diskusijoje ieškosime atsakymų, kokių pokyčių – politinių priemonių, konkrečių įrankių, kasdienių praktikų, o gal nuostatų? – reikia, kad gamta būtų geriau pasitelkta žmonių psichikos gerovei didinti.

Diskusiją rengiame drauge su Lietuvos psichologų sąjungos Aplinkos psichologijos grupe.

15:30 Nukirsti kabeliai, sustiprinti ryšiai: Šiaurės ir Baltijos šalių vienybė prieš sabotažą (Lines cut, ties strengthened: Nordic-Baltic unity against sabotage)

Pastaraisiais metais Baltijos jūra tapo Šiaurės Europos saugumo iššūkių epicentru – nuo „Nord Stream“ sprogimų iki įtariamo kritinės infrastruktūros sabotažo. Su Šiaurės ir Baltijos šalių ekspertais diskutuosime, kaip stiprinti regioninį atsparumą ir bendradarbiavimą hibridinių grėsmių akivaizdoje. Ir nors infrastruktūra pažeidžiama, politiniai ir visuomeniniai ryšiai regione tik stiprėja.

Diskusiją rengiame drauge su Geopolitikos ir saugumo studijų centru.

17:00 Kaip mums sekasi gyventi „žaliai“? Pažiūrėkime, ką sako skaičiai! (How green are we? Let’s look at the numbers!)

Sužinokite, ką apie tvarumą galvoja Baltijos ir Šiaurės šalių gyventojai, remiantis naujos vartotojų apklausos duomenimis. Kokie aplinkosaugos klausimai šiandien labiausiai rūpi? Kaip žmonės renkasi tvarius produktus? Kuo jie pasitiki – ir kuo iš tiesų turėtų pasitikėti – kai kalbama apie „žalius“ pasirinkimus.

Diskusiją rengiame drauge su Danijos ir Švedijos ambasadomis Lietuvoje.

18:30 Šiaurietiškas pokalbis: kaip atrodo Lietuva po 8 metų ir vos 8 dienų? (A Nordic conversation: 8 years of insight, 8 days of first impressions)

Ką apie Lietuvą ir Šiaurės šalis atskleidžia aštuonerių metų patirtis ir aštuonios dienos šviežių įspūdžių? Apie tai, kaip kuriame ryšius, bendradarbiaujame ir augame drauge?

Kviečiame į atvirą ir įtraukiantį pokalbį su Helén Nilsson,  Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktore ir Ole Andreas Lindeman, naujuoju Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktoriumi nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Kalbėsime apie tai, kaip pasikeitė Lietuva, kas nustebino ir įkvėpė, kaip vystėsi Šiaurės ir Lietuvos bendradarbiavimas bei kokia galėtų būti tolimesnė kelionė. Po pokalbio kviesime tęsti bendravimą prie vaišių.

RUGPJŪČIO 30 d.

11:00 Jei vaikai žino apie grėsmes internete, kodėl jos vis tiek nutinka? (If children know about online threats, why do they still fall victim?)

Diskusijoje kalbėsime apie vaikų pažeidžiamumą ir viliojimą (groomingą) skaitmeninėje erdvėje: kodėl vien žinojimo apie grėsmes internete nepakanka, kad vaikai išliktų saugūs, kokie psichologiniai, socialiniai ir technologiniai veiksniai daro įtaką jų saugumui internete. Taip pat aptarsime, kaip vaikai įtraukiami į internetines grėsmes ir koks yra suaugusiųjų – tėvų, mokytojų, specialistų – vaidmuo stiprinant vaikų kritinį mąstymą, emocinį atsparumą ir bendrą saugumą skaitmeninėje erdvėje.

Diskusiją rengiame drauge su Danijos ir Norvegijos ambasadomis Lietuvoje ir „Vaikų linija“.

12:30 Kam vytis, jei galime pirmauti: Lietuvos inovacijos Šiaurės–Baltijos šalių regiono augimui

Prieš 20 metų Lietuva su  kitomis Šiaurės ir Baltijos šalimis tapo Šiaurės Investicijų Banko (Nordic Investment Bank) nare.  Kokias pamokas iš šio regioninio bendradarbiavimo išsinešėme? Kaip galime dar labiau skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą? Ir koks gali būti Lietuvos vaidmuo siekiant Šiaurės–Baltijos regioną įtvirtinti kaip globalų inovacijų lyderį?

Diskusiją rengiame drauge su Šiaurės Investicijų Banku.

14:00 Nematomas mūšis: kaip stiprinti visuomenės psichologinį atsparumą? (The invisible battle: how can we equip society for psychological defense?)

Šiandienos įtemptoje geopolitinėje situacijoje psichologinis visuomenės atsparumas tampa strateginiu prioritetu. Kaip išmokyti piliečius atpažinti ir atremti dezinformaciją? Kaip stiprinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis bei nepriklausoma žiniasklaida? Diskusijoje ekspertai iš Suomijos, Švedijos ir Lietuvos aptars sėkmingus pavyzdžius, iššūkius ir praktinius sprendimus: nuo medijų raštingumo integravimo į mokyklų programas iki koordinuotos strateginės komunikacijos bei pasitikėjimo kūrimo per patikimą ir nepriklausomą žiniasklaidą.

Diskusiją rengiame drauge su Suomijos ir Švedijos ambasadomis Lietuvoje.

15:30 Ar politika tik boomeriams? Kaip išgirsti jaunimo balsą (Is politic only for boomers? Bringing young voices to the table)

Daugelyje demokratinių valstybių politinė galia vis dar sutelkta vyresnių kartų rankose. Deja, jaunimas dažnai lieka nuošalyje – net ir tuomet, kai priimami sprendimai, tiesiogiai lemsiantys jų ateitį. Priežasčių yra įvairių: su amžiumi susiję stereotipai, politinių partijų uždarumas ar tiesiog nusivylimas tradicine politine sistema. Su jaunaisiais politikais iš Suomijos, Norvegijos ir Lietuvos diskutuosime, kodėl jaunoji karta vis dar nepakankamai atstovaujama politikoje? Kokios kliūtys neleidžia jiems sėsti prie sprendimų stalo? Ir, svarbiausia – kaip galime tas kliūtis įveikti.

Diskusiją rengiame drauge su Norvegijos ir Suomijos ambasadomis Lietuvoje.

17:00 Ar tikrai kritinis mąstymas prieinamas visiems? Psichologinis atsparumas  ir socialinė politika (Is critical thinking really available to everyone? Psychological resilience and social politics)

Socio-ekonomiškai nestabiliose situacijose žmonių gebėjimas kritiškai mąstyti ir priimti racionalius bei tvarius sprendimus tampa abejotinas. Sparčiai besikeičiančioje globalioje aplinkoje kaip niekad svarbu turėti stiprią socialinę politiką, kuri padėtų subalansuoti nelygybę, sudarytų prielaidas kritinio mąstymo ugdymui ir stiprintų bendrą visuomenės atsparumą.

Diskusiją rengiame drauge su Lietuvos skeptikų draugija.

18:30 Nė vieno nuošaly: kaip skirtumų „problemas“ mokykloje  sprendžia Šiaurės šalys ir Lietuva? (No one left behind: addressing diverse learning needs in Nordic and Lithuanian schools)

Kiekvienas esame žmogus su specialiais poreikiais – kartais trumpalaikiais (kaip santykių problemos), o kartais lemiamais diagnozės. Kaip atliepti individualius, kognityvinius skirtumus ir užtikrinti saugumą kiekvienam vaikui, kad jis ar ji mokykloje atsiskleistų kuo geriau? Remiantis Šiaurės šalių patirtimis, diskusijoje bus aptariami esminiai vaiko perspektyvos švietime principai ir mokymo organizavimo formos, paliečiant pačius įvairiausius atvejus – teisę į gimtąją kalbą, socialinius įgūdžius, įtraukųjį ugdymą, pagalbą disleksiją turintiems vaikams ir kitus.

Diskusiją rengiame drauge su VU Skandinavistikos centru.