Šiaurės ministrų tarybos vizija: Šiaurės regionas – labiausiai integruotas ir tvarus regionas pasaulyje iki 2030 metų. Atidžiau pažvelgus į regioninį ir vietovių lygmenį paaiškėja, kaip Šiaurės šalys vystosi ir juda šio tikslo link. Šis unikalus leidinys padeda atskleisti ir išanalizuoti trumpalaikius ir ilgalaikius pokyčius šalyse ir tarp jų: kaip šalys vykdo savo misiją? Ką jos dar gali padaryti jos siekiant? Šis leidinys padeda mažesnes šalių savivaldybes palyginti tarpusavyje ir ne tik remtis didžiųjų miestų regionų rezultatais. „State of Nordic Region 2020” pateikia įvairius faktus ir statistiką, kurie aiškiai parodo dabartinę padėtį socialiniuose ir ekonomikos sektoriuose. Labiausiai dėmesio atkrepta į tris temas: demografiją, darbo rinką ir ekonomiką.
Visą „State of the Nordic Region 2020” apžvalgą galite rasti šioje nuorodoje.
Demografija
Demografinis pokytis Šiaurės regione 2010-2018
Nuo 1990-tųjų gyventojų skaičius regione išaugo 18% . Vis dėlto, urbanizacija, mažėjantis gimstamumas ir auganti vidutinė gyvenimo trukmė keičia Šiaurės regiono ir savivaldybių demografinę struktūrą. Tikimasi, šios ilgalaikės tendecijos pakeis Šiaurės šalių visuomenes ir ateinančiais metais iš naujo išbandys Šiaurietišką gerovės valstybės modelį. Urbanizacijai yra skiriamas ypatingas dėmesys, kadangi Šiaurės šalyse gyventojai yra labiau mobilūs, nei kitose Europos šalyse.
Viena didžiausių problemų Šiaurės šalyse yra mažas gimstamumas. Gimstamumo rodikliai yra kaip niekad žemi Islandijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, tik vienintelėse Farerų salose gimstamumas yra pakankamas tam, kad būtų galima išlaikyti dabartinį populiacijos lygmenį. Atsižvelgiant į šį kontekstą, imigrantai tampa nepaprastai svarbi populiacijos dalis Šiaurės regione, ypač provincijose ir mažai apgyvendinamuose regionuose.
Taip pat dar viena iš pastebimų tendencijų per pastaruosius dešimtmečius Šiaurės regione – demografinis senėjimas, prognazuojama, kad ši tendencija tęsis toliau.
Darbo rinka
Užimtumo lygis Šiaurės regione 2018
Per paskutiniuosius du metus užimtumo lygis visose Šiaurės regiono šalyse pakilo. Pilnas užimtumas yra vienas pagrindinių aspektų Šiaurietiškam gerovės valstybės modeliui ir istoriškai palyginus šalyse jis visada buvo aukštas, ypač tarp moterų ir senjorų.
Vidutinis užimtumo lygis Šiaurės regione buvo 79.4% 2018 metais, žymiai didesnis negu EU28 vidurkis 67.7% Per pastaruosius metus kartu su augančia ekonomika kilo ir užimtumo lygis Šiaurės regione. Užimtumas vis dar mažiausias Suomijoje ir Grenlandijoje, tačiau Suomijoje per 2016-2018 metų laikotarpį jis augo sparčiausiai palyginus su Šiaurės vidurkiu.
Didžiausias užimtumo lygis yra Farerų salose bei daugelyje mažesnesnių savivaldybių Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Stockholmo, Kopenhagos ir Reikjaviko savivaldybių užimtumo lygis siekia net 80%.
Ekonomika
Palyginti Šiaurės šalyse yra mažas darbo užmokesčio skirtumas, didelis užimtumas ir dideli mokesčiai, kurie užtikrina geros kokybės švietimą ir socialinę apsaugą. Visi šie faktoriai prisideda prie santykinai mažos pajamų nelygybės, mažesnės nei EBPO vidurkis. Vis dėlto, kaip ir daugelyje šalių, taip ir Šiaurės regione pajamų nelygybė didėja.
Bendras Šiaurės regiono BVP 2018 metais augo iki 1.64 trilijonų JAV dolerių. Šiaurės šalys sudaro 12-tą didžiausią ekonomiką pasaulyje. Švedija išlieka didžiausią ekonomika Šiaurės regione.
