2025 m. programos kvietime iš viso sulaukta 48 paraiškų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Norvegijos ir Švedijos.  Finansavimas skirtas 41 projektui, o bendra finansavimo suma siekia 235 850 eurų.

Lietuviai aktyviausi

Šiais metais itin aktyvūs buvo Lietuvos viešojo sektoriaus atstovai, pateikę 21 paraišką – daugiausia iš visų programoje dalyvaujančių šalių. Finansavimą gavo 19 Lietuvos viešojo sektoriaus projektų, taip pat patvirtinti 14 projektų iš Estijos, 7 iš Latvijos ir 1 iš Švedijos.

Tiek projektus teikusios institucijos, tiek patys projektai išsiskiria sektorių ir temų įvairove. Pasak programos koordinatorės Lietuvoje Brigitos Urmanaitės, tai rodo, kad programa yra gerai žinoma ir jos privalumais naudojasi vis daugiau šalies viešojo sektoriaus institucijų. „Itin džiugina aktyvus regionų dalyvavimas – jie vis drąsiau ieško kontaktų Šiaurės šalyse, mezga pažintis su jiems aktualiomis organizacijomis, planuoja vizitus, o anglų kalba nebėra kliūtis bendravimui ir bendradarbiavimui. Kaip kitą teigiamą tendenciją įvardinčiau vėl išaugusį projektų skaičių iš savivaldybių. Kaip parodė programos patirtis, keitimasis patirtimi savivaldos lygmeniu gali pagreitinti sprendimus ir realių pokyčių įgyvendinimą“, – pasakoja B. Urmanaitė.

Savivaldybėse – dėmesys žmogaus teisėms, prevencijai ir inovacijoms viešajame sektoriuje

2025 m. finansavimą savo projektams  pagal šią programą gavo keturios Lietuvos savivaldybės. Kauno miesto savivaldybė įgyvendins net du projektus: vienas jų skirtas perimti gerąsias praktikas užsieniečių integracijos srityje iš kolegų Švedijoje ir Norvegijoje. Kito vizito metu į Islandiją ir Norvegiją savivaldybės komanda domėsis, kaip mažinti jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, remiantis sėkmingais Šiaurės šalių modeliais.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija gilins žinias apie žmogaus teisių politikos įgyvendinimą Islandijoje ir Švedijoje, ypač dėmesį skiriant praktiniam sprendimų taikymui. Sostinės turizmo skatinimo agentūros „GO Vilnius“ atstovai vyks keistis patirtimi pas kolegas į Islandiją ir Daniją.

Druskininkų savivaldybė planuoja domėtis, kaip Šiaurės šalių miestai diegia inovacijas ir gerina viešųjų paslaugų kokybę. Vizitai vyks į Islandiją ir Suomiją. Klaipėdos rajono savivaldybė sieks perimti projektų valdymo gerąsias praktikas iš Norvegijos ir Švedijos savivaldybių, siekiant efektyvesnio viešųjų projektų įgyvendinimo.

Kultūros ir švietimo patirčių maršrutai

2025 m. net šešios šio sektoriaus Lietuvos įstaigos gavo finansavimą, kuris leis jų atstovams vykti į Šiaurės šalis ir keistis patirtimi su kolegomis iš Danijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos ir Islandijos.

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija organizuoja studijų vizitą į Švedijos, Norvegijos ir Danijos biosferos rezervatus, siekdama geriau suprasti gamtosaugos praktiką ir tvaraus vystymosi principus, taikomus UNESCO teritorijose.

Kretingos muziejus semsis žinių apie dvarų paveldo puoselėjimą ir muziejinės veiklos patirtis Norvegijoje ir Danijoje. Gargždų krašto muziejus gilinsis į kultūrinių paslaugų plėtrą bei jų prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms, lankydamasis Švedijoje ir Suomijoje. Taip pat Gargžduose įsikūrusi Jono Lankučio viešoji biblioteka su kolegomis Islandijoje ir Suomijoje ieškos sprendimų, kurie stiprintų bibliotekų kaip tvarių bendruomenių centrų vaidmenį.

Lietuvos įtraukties švietime centras  organizuos vizitą į Švediją ir Norvegiją, kur susipažins su paauglių elgesio ir emocinių sutrikimų valdymo praktika mokyklose. Studijų kokybės vertinimo centras vykdys projektą, skirtą aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gerinimui, bendradarbiaudamas su institucijomis Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

Nuo klimato iki ES pirmininkavimo

Seimo kanceliarija, ministerijos ir joms pavaldžios institucijos taip pat aktyviai pasinaudojo Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programos galimybėmis. 2025 m. finansavimą gavo net septyni tokie projektai, kuriuose dominuoja temos nuo klimato ir saugumo iki žmogaus teisių, socialinės politikos bei parlamentinio valdymo.

Vidaus reikalų ministerija kartu su partneriais iš Suomijos ir Švedijos analizuos gerąsias civilinės saugos, ekstremaliųjų situacijų valdymo ir visuotinės gynybos praktikas. Teisingumo ministerija inicijuoja žinių mainus su Šiaurės šalių saugumo tyrimų institucijomis. Vizitai į Norvegiją ir Švediją padės stiprinti saugumo incidentų tyrimų kompetencijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija analizuos, kaip Šiaurės šalys sprendžia darbo ir šeimos pusiausvyros klausimus senėjančios visuomenės kontekste. Šio projekto partneriai – Suomija ir Danija.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija įgyvendins du svarbius projektus, skirtus pasiruošimui būsimam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Projektuose numatyti vizitai į Daniją, Islandiją, Suomiją ir Švediją.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, veikianti prie Aplinkos ministerijos, įgyvendins projektą apie meteorologinių, hidrologinių ir klimato paslaugų tobulinimą bei pritaikymą naudotojų poreikiams. Bus bendradarbiaujama su partneriais iš Švedijos ir Danijos.

„Investuok Lietuvoje“ šiemet įgyvendina projektą, skirtą žaliųjų inovacijų ir viešojo sektoriaus transformacijos temai. Pasinaudoję programos finansavimu, agentūros atstovai vyks į Norvegiją ir Daniją, kur domėsis, kaip šiose šalyse vystoma žalioji ekonomika, skatinamas tvarumas ir diegiamos inovacijos viešajame sektoriuje.

Kitas kvietimas teikti paraiškas Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo mobilumo programai bus skelbiamas 2026 m. pavasarį.