„Dar mokykloje nuolat jaučiausi esanti tarp skirtingų dalykų. Rinkausi tarp matematikos, kodavimo ir meno. Buvau ir kūrybiška, ir organizuota. Mokėjau ir kurti, ir skaičiuoti išlaidų sąmatas. Kurį laiką maniau, kad tokia tarpinė padėtis yra labai nevykusi, nes visi kiti gebėjo pasirinkti ir specializuotis, o aš buvau tarsi pakibusi. Dabar mano nuomonė visai kitokia. Gyvename visuomenėje, kurioje reikia daugiau „jungčių“ – žmonių, kurie suprastų ir įžvelgtų galimybes skirtingose srityse ir skatintų kitus burtis ir kurti.“

Giedrė Stabingytė visą savo gyvenimą rėmėsi sąsajomis tarp skirtybių. Ji studijavo ekonomiką, nes jai patiko pagrindinės idėjos, mąstymas ir gebėjimas kurti modelius. Studijuodama Prancūzijoje ji atrado savo kūrybiškąją pusę, kuri skatino imtis veiksmų ir kurti naujus dalykus. Būtent ten ji pradėjo savo kelionę. Kaip jai pavyktų suderinti savo pomėgį rašyti ir matematiką? Ieškodama atsakymų, Giedrė galiausiai atsidūrė reklamos srityje, kur galėjo panaudoti savo kūrybinius, analitinius ir strateginius įgūdžius. Ji daug mokėsi, dirbo su įvairiais žmonėmis ir galėjo pažvelgti į kūrybos pramonę iš vidaus.

„Taip visą savo darbinį gyvenimą praleidau kūrybos srityje. Tačiau dirbdama reklamos agentūros projektų direktore supratau, kad viskas vyksta pašėlusiu greičiu. Nuolat gaudavau naujas instrukcijas. Kartais net nespėdavau susivokti, kodėl darau konkrečią užduotį ir kokia jos prasmė. Tame kūrybos pasaulyje pradėjau ieškoti savo nišos, kurioje mano darbas būtų prasmingesnis. Man reikėjo daugiau laiko apmąstymui, norėjau dirbti su talentingais žmonėmis ir suteikti jiems erdvės ir laiko pasinerti į kūrybinį darbą.“

Tuo pačiu laikotarpiu Lietuvoje kelią ėmė skintis prekės ženklų kūrimas. 2010 m. Giedrė Stabingytė ir Andrius Skalandis kartu įkūrė bendrovę „Black Swan Brands“. Per pastaruosius devynerius metus prekės ženklų kūrimas labai išsiplėtojo. Šiandien jis grindžiamas vertybėmis ir jam keliami skaidrumo reikalavimai. Dėl technologijų plėtros iš esmės pakito bendrovių bendravimas ir bendradarbiavimas su klientais. Giedrę šis pokytis iš tiesų jaudina. Pagaliau ji gali suderinti įvairias idėjas su kūrybiškumu, verslu, strategija ir ryšiais. Jungčių ir sąsajų kūrimas tapo jos darbu.

Tapatybės kūrimas

„2013 m. klausėme savęs, ką dar galėtume padaryti, kad pakeistume požiūrį. Dirbdami su skirtingomis bendrovėmis susidurdavome su tuo pačiu klausimu: „Koks yra jūsų dabartinės padėties ir jūsų ištakų santykis?“. Stebėjome ne tik Rytų ir Šiaurės Europos, bet ir Baltijos regiono šalių tapatybės skirtumus. Jausdami glaudų ryšį su Šiaurės šalims, negalime ignoruoti spragos mūsų istorijoje, kuri atsirado, kai buvome nustumti priešinga kryptimi. Kaip tokią spragą savo tapatybėje užpildyti, kad žinotume, kur buvome, ir suprastume, kur einame? Kurdami prekių ženklus pirmiausia turite sukurti istoriją, kad parodytumėte savo perspektyvą. Matydami jūsų tikslą ir perspektyvą, kiti žmonės galės prie jūsų prisijungti, jei jie pasirodys jiems patrauklūs.“

Taip gimė žurnalo „N WIND“ (angl. North Wind – šiaurės vėjas) idėja. Giedrės nuomone, ryšiams reikia mainų – turime mokytis vieni iš kitų ir ieškoti panašaus mąstymo bei bendrystės.

„Žurnalo „N WIND“ strateginis sumanymas buvo „užmegzti ryšį, pažinti vieniems kitus ir susisiekti per kūrybiškumą“. Kūrybiškumas neturi ribų. Diplomatijoje yra sienos, o kultūra ir kūrybiškumas atviresni.“

Giedrė ir Andrius žurnalą „N WIND“ finansavo savo lėšomis. Jie norėjo, kad žurnalas būtų nepriklausomas ir prieinamas visiems, tikėdami jo kokybe ir sėkme. Pirmieji žurnalo numeriai buvo lietuviški. Jau ketvirtasis iš jų buvo pelningas dėl prekinio ženklo partnerysčių ir reklamų. Siekdami išplėsti savo veiklą kitose Baltijos šalyse, autoriai pradėjo leisti žurnalą anglų kalba. Jie turėjo persvarstyti žurnalo paskirtį ir modelį. Partnerystės ir bendradarbiavimo kūrimas, žurnalo puoselėjamos vertybės tapo pagrindiniu naujųjų numerių akcentu. Žurnalo straipsniuose buvo gvildenamos vertybės, kuriomis remiasi pažangios visuomenės ir institucijos, ir ieškoma atsakymų apie skaidrumo ir pasitikėjimo svarbą. 14-ąjį numerį apie pasitikėjimą Giedrė ir Andrius kūrė kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje.

„Ši partnerystė veikia todėl, kad mus visus domina mainai, teigiamų pokyčių skatinimas ir Šiaurės šalių populiarinimas. Kai pradėjome diskutuoti apie pasitikėjimą, tema atrodė labai plati. Viena vertus, tai reiškė neišsemiamas galimybes, kas yra gerai, tačiau kita vertus, šiek tiek dvejojome, ar galės žurnalas išlikti aktualus ir įdomus žmonėms. Bet, vos pradėję gilintis, pasijutome tarsi žuvys vandenyje!“

Dirbdami su pasitikėjimo samprata, autoriai iš tikrųjų turėjo tyrinėti visiškai naujas sritis ir perspektyvas. Komandai buvo be galo įdomu pasinerti į šią temą. Ir Giedrė ėmė visur įžvelgti pasitikėjimo esmę.

„Praėjusią vasarą Kopenhagoje susitikau su IKEA priklausančios tyrimų ir dizaino laboratorijos „SPACE10“ atstovais ir daug kalbėjome apie pasitikėjimą. Kai pasitikite, galite ne tik pastumti ribas, bet ir jas peržengti. Tačiau jei pasitikėjimo nėra, sunku net žengti žingsnį. Tai galioja ir šalims, jų piliečiams bei institucijoms. Mūsų misija iš dalies yra parodyti šias idėjas ir pavyzdžius, kurie įkvėptų žmones dalyvauti, kalbėtis ir pradėti kurti pasitikėjimą. Galbūt būtume atradę šią temą ir kitu laiku, tačiau džiaugiuosi, kad bendradarbiaudami ją nagrinėjome anksčiau. Vos tik pradėsite į gyvenimą žvelgti šiuo požiūriu, matysite jį visur. Keliausite po pasaulį ir matysite, ar pasitikėjimas yra, ar jo nėra. Sutiksite naujus žmones, derėsitės dėl bendradarbiavimo ir iškart pastebėsite, ar pasitikėjimas yra, ar jo nėra.“

Jungčių bendruomenės skatinimas

Giedrei pasitikėjimo tema yra labai svarbi kuriant bendradarbiavimo ir ryšių kultūrą. Būtent to, jos nuomone, iš tikrųjų reikia kūrybinėje Lietuvos bendruomenėje. Žmonėms vis dar reikia labiau vertinti mainus ir bendradarbiavimą.

„Kartais manau, kad kūrybinė bendruomenė yra labai fragmentiška ir praranda sąsają su platesne perspektyva. Jei žmonės dažniau susiburtų, jie galėtų išspręsti daugiau klausimų, kurie aktualūs ne tik Lietuvai. Pavyzdžiui, kaip mes, dizaineriai, galime kovoti su klimato kaita? Būtent toks yra mano troškimas – kad kūrybinė bendruomenė susivienytų ir glaudžiau bendradarbiautų. Kartu esame stipresni, todėl galime spręsti svarbesnius uždavinius. O be svarbesnių uždavinių negalime augti.“

Žmonės turi išeiti iš savo komforto zonų ir mesti sau iššūkį. Giedrės žodžiais tariant, gyvename tokiu metu, kai galime įgyvendinti savo idėjas. Tam reikia požiūrio, kuris veikia kuriant, dalijantis ir prisidedant. Jos nuomone, Lietuvai kaip šaliai reikia suprasti savo tapatybę, vertybes ir atrasti savo vietą pasaulio arenoje.

„Mes kaip šalis vis dar ieškome savo tapatybės, vis dar ją formuojame. Esame tarp dviejų pasaulių – Rytų ir Vakarų. Sprendžiame, prie kurio iš jų prisišliesime, kurios vertybės, idėjos ir santykiai mums yra artimesni. Manau, kad kurdami tvirtus santykius turime atsikratyti nevisavertiškumo sindromo. Turėtume pagalvoti apie savo įvaizdį. Patys turime imtis iniciatyvos ir nelaukti, kol mus kažkas pripažins ir įvertins. Niekas nepastebės, kokie nuostabūs esame, jei apie tai garsiai nekalbėsime.“

Giedrė trokšta, kad žmonės dažniau pagalvotų apie tai, kaip Lietuva gali prisidėti prie pasaulio gerinimo. Yra daug galimybių dalyvauti kuriant didelio masto sprendimus. Požiūris po truputį keičiasi, tačiau tam reikia laiko. O Giedrė net neabejoja, kad lietuviams parako nestinga.

„Dėl savo istorijos ir geografinės padėties šiaurėje išsiugdėme gebėjimą siekti tikslų turėdami ribotus išteklius. Esame labai sumanūs, atsparūs žmonės, kurie sunkiai dirba ir pasiekia rezultatų. Dabar turime atrasti būdą, kaip pasinaudoti šiais pranašumais sprendžiant kitų pasaulio šalių žmonėms rūpimas problemas.“

Lietuva – šalis, kuri per pastaruosius 30 metų patyrė didžiulius pokyčius ir spartų augimą. Kova už laisvę ir nepriklausomybę buvo sudėtinga ir kupina krypčių, kurias Lietuva galėjo pasirinkti formuodama savo tapatybę. Nors Giedrė tiki, kad jai buvimas tarp kelių pasirinkimų padarė teigiamą įtaką, šaliai tai gali tapti sunkiu iššūkiu.

„Mūsų šalis yra kryžkelėje, o tai labai nepaprasta vieta. Turime iniciatyviai nuspręsti, į kurią pusę keliaujame. Labai svarbu turėti unikalią perspektyvą, tačiau ne mažiau svarbu nuspręsti, kokias vertybes ir įsitikinimus remiame. Manau, kad prisidėdami prie Šiaurės šalių idėjos parodome, jog priimame tam tikras vertybes, didiname pasitikėjimą ir investuojame į bendradarbiavimą. Tai gera pradžia.“

Žurnalas „N WIND“ vis dar daugiausiai finansuojamas nuosavomis lėšomis, tačiau jį iš dalies remia Šiaurės šalių prekės ženklo kūrimo iniciatyva „The Nordics“, kuri remia Šiaurės šalių projektus visame pasaulyje.