Siekdamas šioje vizijoje įtvirtintų tikslų Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje aktyviai dirba ne tik su kitomis Šiaurės šalių organizacijomis, bet ir Lietuvos valstybinėmis institucijomis. Itin svarbų vaidmenį čia atlieka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Su jai vadovaujančiu Simonu Gentvilu kalbamės apie bendrus projektus su Šiaurės šalimis ir gerąsias praktikas, kurias norima diegti ir Lietuvoje.

Skatins medinės statybos atgimimą

Anot aplinkos ministro, diskusijose apie įmonių tvarumą itin svarbus yra būtent Šiaurės šalių vaidmuo.

„Šiaurės šalių įmonės ir jų kapitalas yra brandūs, jie nesivaiko trumpalaikių pelnų, o žiūri į platesnę ir ilgesnio laikotarpio perspektyvą. Skirtingai nei Rytų Europoje, kur verslas dar tik žengia į ketvirtą dešimtį, Šiaurės šalyse jis turi ilgametes tradicijas, todėl iš jo galima pasimokyti kuriant ilgalaikes strategijas“, – teigia S.Gentvilas.

Kita kryptis, kur Lietuva šiuo metu semiasi įkvėpimo Šiaurės šalyse, susijusi su tvaria statyba.

Šiuo metu Lietuvoje yra peržiūrimos priešgaisrinės apsaugos taisyklės, siekiant leisti plačiau naudoti medieną ligoninėse, mokyklose, viešbučiuose, bibliotekose ir kituose visuomeninės paskirties pastatuose. Vyriausybės programoje numatyta, kad iki 2024 m. visuose naujuose visuomeninės paskirties pastatuose mediena ir kitos organinės medžiagos turės sudaryti 50 proc. viso pastato statybinių medžiagų.

„Mūsų ir Šiaurės šalių geografinė zona yra ta pati, daug drėgmės, panašus saulės kiekis, sunaudojame daug energijos šildymui pastatuose. Medieną statybose mieste mes jau esame primiršę, tuo tarpu Šiaurės šalyse ji yra itin populiari. Mano ir visos dabartinės vyriausybės tikslas yra sugrąžinti medieną į statybas, ja pakeisti plieną ir betoną. Juk pastariesiems pagaminti reikia iškastinių žaliavų, o ir jų gamyba išskiria  be galo didelį CO₂ emisijų kiekį“, – teigia aplinkos ministras.

S.Gentvilas priduria, kad perėjimas link tvaresnės statybos bus sklandus tik užtikrinant bendradarbiavima tarp gaisrinius standartus nustatančių institucijų, pastatų projektuotojų ir statybų pramonės.

Didysis iššūkis – tekstilės perdirbimas

Itin didelė Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje stiprybė yra gebėjimas suburti įvairius specialistus viso regiono iššūkiams spręsti. Vienu iš tokių iššūkių šiuo metu neabejotinai yra atliekų, ypač tekstilės, surinkimas bei perdirbimas.

Neseniai atlikus Šiaurės-Baltijos šalių tekstilės sistemos tyrimą, buvo pateiktos ir įvairios rekomendacijos šiuo klausimu.

„Šiuo metu yra perdirbama vos 1 proc. tekstilės. Todėl mes turime prisidėti prie to, kad šie produktai būtų ilgalaikiai ir kokybiškai pagaminti. Tai yra bendras mūsų ir Šiaurės šalių interesas. Prie to prisidėtų bendras tekstilės gaminių standartas, kuris savo ruožtų pakeltų kartelę ir kitose tekstilę gaminančiose valstybėse.

2025 m. tekstilės surinkimas bus privalomas visoje Europos Sąjungoje, bet mes parengiamuosius darbus jau pradėjome, pradėti statyti tekstilės konteineriai.  Bet jos perdirbimas yra didžiulis iššūkis, kurį reikia spręsti bendrai“, – tikina S.Gentvilas.

Patogesnis atliekų žymėjimas

Tačiau tai ne vienintelis Šiaurės ministrų tarybos biuro indėlis į Baltijos regiono atliekų tvarkymo strategiją. Atsižvelgiant į geruosius Danijos atliekų žymėjimo pavyzdžius, dabar siekiama suvienodinti atliekų ženklinimo simbolius (piktogramas) visose Šiaurės ir Baltijos šalyse.

„Danai yra vieni iš lyderių atliekų tvarkymo srityje, o jų pavyzdžiai įkvepia. Kuo atliekų rūšiavimo sistema bus aiškesnė visiems gyventojams, tuo bus geriau gamtai. Lietuvoje 2022 metai bus didelių pokyčių metai atliekų ir pakuočių tvarkyme, todėl daniškų piktogramų projektas yra itin savalaikis”, – sako ministras.

Danijoje nacionalinė atliekų ženklinimo piktogramomis sistema buvo sukurta 2016 m. Piktogramos skirtos tam tikrų spalvų kodais ir simboliais žymėti skirtingas atliekų kategorijas, o jomis gali būti žymimi ne tik atliekų konteineriai, bet ir produktų pakuotės.