Projekto renginiai
Šiaurietiško gerovės modelio raida. Įvadinis renginys – diskusija
2013 m. rugsėjo 17 d. 16.30 val.
Pagrindinis renginio pranešėjas – prof. Bo Rothstein, Geteborgo universiteto Politikos mokslų fakulteto profesorius. Renginio partneris – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Renginio vieta: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.
Interviu su prof. Bo Rothstein (publikuota delfi.lt)
Šeimos politika gerovės visuomenės modelyje
2013 m. spalio 15 d. 16.30 val.
Šiaurės šalyse moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir politikoje yra vienas aukščiausių tiek ES, tiek pasaulyje. Taip pat Šiaurės šalyse yra palyginti aukštas gimstamumas. Diskutuosime apie veiksnius, lemiančius šiuos rodiklius, apie šeimos skatinimo politiką Šiaurės šalyse ir kokios šeimos politikos skatinimo priemonės gali būti įgyvendinamos Lietuvoje.
Pagrindinė renginio pranešėja – dr. Anne Skevik Grødem, Norvegijos darbo ir socialinių tyrimų instituto tyrimų vadovė, Oslo universiteto dėstytoja. Pranešimą komentuos dr. Dainius Pūras, VU Psichiatrijos klinikos profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas ir prof. dr. Jolanta Aidukaitė, Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto direktorė. Diskusijos moderatorė – Natalija Bitiukova, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja. Renginys organizuojamas kartu su Norvegijos ambasada Lietuvoje. Renginio vieta: Norvegijos ambasada Lietuvoje.
Straipsnis apie renginį ir fotogalerija (publikuota 15min.lt)
Taip pat spalio 15 d. 14.00 val. Vilniaus Gedimino technikos universitete atidaroma Švedijos instituto paroda „Gyvenimo dėlionė – Švediškos šeimos vaidmuo“. Paroda eksponuojama Saulėtekio al. 11, VI aukšte. Ši paroda yra trečiojo pažangos forumo „Gerovės valstybės modelis – šiaurietiška patirtis ir perspektyvos Lietuvoje“ renginių ciklo dalis.
Socialinės gerovės technologijos
2013 m. lapkričio 5 d. 14.00 val.
Pagrindinį pranešimą skaitė Thomas Børner, Danijos Socialinės gerovės technologijų fondo direktorius. Renginys organizuotas kartu su Kauno technologijos universitetu. Renginio vieta: Kauno technologijos universitetas.
Socialinės gerovės technologijos – tai technologiniai sprendimai, padedantys palaikyti ir vystyti socialines ir medicinines paslaugas. Atsižvelgdami į demografinę situaciją ir migraciją, turime rasti efektyvius sprendimus socialinės gerovės užtikrinimui, pasitelkdami inovacines technologijas ir įrangą, leidžiančias užtikrinti senėjančios visuomenės sveikatos poreikių tenkinimą, sveikatos priežiūrą bei socialinę gerovę.
Jūsų medicininė informacija elektroniniu būdu pasiekiama vaistininkui, ligoninei, slaugos namų seselei, skubios medicininės pagalbos gydytojui. Tolima ateitis? Ne, tai Danijos realybė, kurios gerąja patirtimi trečiajame pažangos forume dalijosi Danijos Finansų ministerijos patarėjas, Socialinės gerovės technologijų fondo pirmininkas Thomas Børneris.
Kauno technologijos universitete vykusiame renginyje „Socialinės gerovės technologijos“ diskusijai susibūrė valdžios, universitetų atstovai, sveikatos apsaugos specialistai bei Valstybės pažangos tarybos nariai. Diskusiją pradėjęs moderatorius, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ Baltijos šalių Tarybos pirmininkas, Valstybės pažangos tarybos narys Antanas Zabulis pastebėjo, kad čia susirinkta iš sveiko pavydo Šiaurės šalims. „Norime sekti jų pavyzdžiu, tačiau šiuo atveju tai ne visai įmanoma dėl finansinių aplinkybių bei technologinio raštingumo. Tačiau ar verta stengtis pasivyti?“,– svarstė jis.
Pagrindinis pranešėjas T.Børneris teigia, kad Danijos investicija į socialinės gerovės technologijas nuo 2017 m. leis sutaupyti 67 mln. eurų per metus.
Kultūros vaidmuo gerovės visuomenėje
2013 m. lapkričio 20 d.
Pagrindinis renginio pranešėjas – Clas-Uno Frykholm, Švedijos kultūros politikos agentūros direktorius. Renginys organizuojamas kartu su Švedijos ambasada Lietuvoje. Renginio vieta: Švedijos ambasada Lietuvoje.
Kalbėsime apie bendrą kultūros suvokimą, kultūrą ne kaip apie atskirą sektorių, bet kaip apie priemonę, užtikrinančią socialinę sanglaudą, kultūrinę socialinę gerovę, apie kultūros prieinanumą kaip priemonę darniam visuomenės vystymuisi. Renginyje bus aptariamas daugialypis kultūros vaidmuo gerovės valstybėje. Renginio pranešėjas pristatys kultūros politikos tendencijas Šiaurės šalyse, apžvelgs ilgalaikes kultūros ir kūrybinių industrijų raidos strategijas bei kultūros kaip investicijos sampratą. Bus kalbama apie sąsajas tarp kultūros politikos ir darbo rinkos, inovacijų ir regioninio vystymo politikos. Taip pat bus aptariamos svarbiausios prielaidos, reikalingos Šiaurės šalių patirties pritaikymui Lietuvoje.
Dr. Frykholm pranešimą komentuos Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos narys Arūnas Bėkšta. Diskusijos moderatorė – Lietuvos Nacionalinės dailės galerijos vadovė, Valstybės pažangos tarybos narė dr. Lolita Jablonskienė.
Straipsnis apie renginį (publikuota 15min.lt)
Darbo rinkos įtaka gerovės visuomenės modelyje
2013 m. gruodžio 11 d.
Pagrindinis renginio pranešėjas – Jon Kvist, Pietų Danijos universiteto Politikos mokstų fakulteto Gerovės valstybės tyrimų centras. Renginys organizuojamas kartu Danijos ambasada Lietuvoje ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu. Renginio vieta: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Pagrindinis dėmesys bus skiriamas aktyvios rinkos politikos įgyvendinimui, jį lemiantiems veiksniams, pažangos kovos su nedarbu vertinimui, kaip darbo rinkos lankstumo, socialinių garantijų ir aktyvios rinkos politikos modelis (flexicurity) atlaikė paskutinę ekonomikos krizę ir darė įtaką krizės pasekmių švelninimui. Taip pat bus kalbama apie migraciją, teigiamą ir neigiamą jos poveikį darbo rinkai Lietuvoje ir Šiaurės šalyse.
Baigiamasis renginys
2014 m. kovo 21 d.
Baigiamasis renginys – apskritojo stalo diskusija organizuojama su pagrindinių Lietuvos partijų atstovais apie tai, kaip jie supranta gerovės valstybės sampratą ir kaip gerovės valstybės kūrimo idėjos atsispindi partijų programose.
