Tokią žinutę į diskusijų festivalį „Būtent!“ susirinkusiai auditorijai perdavė diskusijos „Kai lytis lemia, kas lieka neištirta: moterų sveikata tarp mokslo tylos ir politikos aklumo“ dalyvės. Vasaros pabaigoje vykusiame Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Lietuvos žurnalistikos centro ir Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje organizuotoje diskusijoje dalyvavo danų mokslo žurnalistė, mokslininkė dr. Lone Frank, MRU Teisės ir teisėsaugos instituto docentė, teisės mokslininkė dr. Ramunė Jakštienė, medicinos mokslų daktarė, onkoginekologė dr. Diana Žilovič, regeneracinės medicinos mokslų daktarė, farmacininkė dr. Eglė Pavydė. Diskusiją moderavo mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa.

Dalijamės pagrindinėmis diskusijos mintimis:

• Lietuvoje šiai sričiai skiriamas itin mažas dėmesys: 2011-2024 m. iš didžiulio Mokslo tarybos biudžeto finansuoti tik 8 moterų sveikatos tyrimai (6 skirti reprodukcinei sveikatai, 1 krūties vėžiui). Net turėdamos pasaulinio lygio mokslininkių, tiriančių lytinių hormonų įtaką smegenims, Lietuvos laboratorijos nuolat susiduria su finansavimo stoka.
• Tuo tarpu Danijoje moterų sveikata tapo valstybiniu prioritetu. Gaunamos tikslinės dotacijos specifinėms ligoms tirti. Mokslo žurnalistė Lone Frank atkreipė dėmesį ir į kitą pusę: garsiai kalbant apie menopauzę ar PMS, kyla rizika vėl pavaizduoti moteris kaip „trapias ar mažiau darbingas“. Menopauzė nėra neįgalumas, moterims nereikia papildomų laisvadienių ar gailesčio, reikia tyrimų ir efektyvaus gydymo.
• Pastebima sisteminė problema sprendimų priėmėjų lygmenyje. Čia farmacijos ir mokslo vadovų pozicijose vis dar dominuoja vyrai. Tačiau svarbi advokacijos galia: „moterys geba efektyviai burtis į palaikymo grupes ir kelti problemas aikštėn (tai suveikė krūties vėžio atveju)“.
• Svarbu suprasti, kad moterų sveikata farmacijos pramonei yra milžiniška (bet dar menkai dėmesio sulaukusi) rinka, nes moterys sudaro pusę populiacijos ir atsakingiau laikosi gydymo režimo.
• Šiuolaikinė individualizuota medicina negali efektyviai veikti ignoruojant biologinę lytį – moters širdis, smegenys, imuninė sistema į vaistus reaguoja kitaip nei vyro.
• Sprendimų priėmėjai moterų sveikatos temas dažnai klaidingai priima kaip „politinį feminizmą“, o medicinos universitetai vis dar moko pagal „vyro kūno kaip standarto“ modelį.
• Ilgamečiai moterų skausmų ir simptomų palydėjimai fraze„tai natūralu, pakentėk“ sukuria pavojingą informacinį vakuumą. Nepateikiant moksliškai pagrįstų atsakymų, šį vakuumą greitai užpildo abejotini socialinių tinklų ekspertai ir maisto papildų pardavėjai: „Kadangi moksle ir medicinoje yra informacijos spragų apie menopauzę ar hormonų sutrikimus, atsiranda daug „sveikatingumo trenerių“ ir papildų pardavėjų, siekiančių iš to uždirbti be jokio klinikinio pagrįstumo“.

Visą pokalbį su mokslininkėmis (anglų k.) galite peržiūrėti čia:

Tekstas parengtas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos