Projekto uždaviniai ir tikslai
Projekto veikla, bendri teigiami pavyzdžiai ir viso projekto metu sukurtas bendradarbiavimas paskatins imtis veiksmų ir padės bendruomenėms tapti klimato kaitos sprendimu, o ne jos priežastimi.
Projekto tikslinės grupės
- Bendruomenės Lietuvoje ir Šiaurės šalyse, kurios nori būti ekologiškesnės
- Ministerijų ir savivaldybių atstovai, atsakingi už bendruomenės plėtrą ir norintys palaikyti jos veiksmus
- Organizacijos, dirbančios su bendruomenėmis
Projekto partneriai
Pagrindiniai partneriai:
- „Miesto laboratorija“, Lietuva
- Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje
Kiti partneriai:
- „Dodo“, Suomija
- „Food Sharing i Borås“, Švedija
- „Idėjų lysvė“, Lietuva
- „Šilainių sodai“, Lietuva
- „Nordregio“, Švedija
Pagrindiniai renginiai ir veikla
- Įvadinių seminarų ciklo metu bus tiriamas miestų ir miesto bendruomenių vaidmuo pereinant prie mažiau anglies dioksido išskiriančių technologijų įgyvendinimo. Seminaruose daugiausia dėmesio bus skiriama veiklai, kuri yra draugiška klimato kaitai bei, kuri padeda palaikyti glaudesnį ryšį tarp žmonių ir jų aplinkos.
- Energetikos dirbtuvės – renginys, skirtas aptarti elektros suvartojimo mažinimo galimybes, bei, kaip pasigaminti savo energijos ar pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
- Mobilumo dirbtuvės – seminaras, skirtas pabrėžti tvarių kelionių ir aktyvaus gyvenimo būdo svarbą, pradedant psichikos ir fizine sveikata bei paliečiant išmetamų teršalų kiekio mažinimo temą.
- Miesto sodininkystės dirbtuvės – seminaras, kuris skirtas įtraukti žmones į miesto sodininkystę, padėti dalyviams įkurti bendruomenės sodus, užsiauginti maisto produktų ir skatinti dalyvius apmąstyti iškastinių žaliavų bei kitų išteklių naudojimą maisto gamybai.
- Maisto dirbtuvės – maisto atliekų mažinimo seminaras suteiks daugiau žinių apie veiksmus, kurių gali imtis bendruomenės, kad sumažintų išmetamų atliekų kiekį, pradedant maisto grandinėmis, baigiant tiekimo grandinėmis ir partneryste su vietos ūkininkais bei „bendruomenės šaldytuvo“ paskirstymo punkto sukūrimu.
- Pažintinių vizitų metu daugiausia dėmesio bus skiriama dalijimuisi žiniomis, geriausia praktika bei patariamais iššūkiais.
- Klimato gidą sudarys seminarų metu nustatytos geriausios praktikos iš Lietuvos, Suomijos ir Švedijos bei keletas praktinių žingsnių, kuriuos bendruomenės gali atlikti, norėdamos tapti draugiškomis klimatui ir į šią veiklą įtraukti daugiau skirtingų bendruomenės grupių. Norintiems toliau vystyti gido idėją, jis bus pateiktas dokumentų ir trumpų vaizdo įrašų serijomis.
- Tarptautinis forumas „Klimatui draugiškos bendruomenės“ – tai priemonė, leidžianti ištirti bendruomenių vaidmenį pasauliniuose judėjimuose ir parodyti geriausią regiono bendruomenių veiksmų praktiką. Renginio tikslas – pabrėžti bendruomenių veiksmų svarbą klimatui ir pateikti pavyzdžius, kurie skatintų bendradarbiavimą, padėtų užmegzti ryšius ir toliau padėtų inicijuoti klimato kaitai naudingus veiksmus.
Organizuoti renginiai
2021 m. balandžio 22 d. „Atsinaujinantys ištekliai bendruomenėms“
Diskusijoje ieškota atsakymų, kaip pavienės bendruomenių iniciatyvos gali tapti raktu į didesnius pokyčius. Renginyje nagrinėta, kokia praktika didžiuojasi Šiaurės šalys, kokios perspektyvos numatomos Lietuvai ir kokių veiksmų bei priemonių gali imtis norintys veikti čia ir dabar.
Pranešėjai:
- Martynas Nagevičius – energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktorius, visuomenininkas, politikas
- Janne Kapylento (Suomija): išradėjas, mokslininkas ir inžinierius (pranešimas anglų k. su vertimu į lietuvių k.)
Po pranešimų vyko panelinė diskusija, kurioje dalyvavo renginio pranešėjai ir LR Aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius, o diskusiją moderavo LRT žurnalistė Vaida Pilibaitytė.
2021 m. birželio 16 d. „Klimatui draugiškos bendruomenės: darnus judumas“
Vienas didžiausių šiandienos aplinkosauginių iššūkių yra mobilumas. Norint užtikrinti bazinius miestų ekonomikos poreikius, reikalingas tankus transporto priemonių ir transporto sistemų tinklas. Tačiau automobiliai, autobusai, sunkvežimiai ir kitos transporto priemonės su vidaus degimo varikliais palieka savo pėdsaką gamtoje.
Žmonių ir prekių transportavimas sukuria 1/4 viso pasaulio išmetamo CO2 kiekio, todėl tvarių mobilumo sprendimų kūrimas yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria miestai. Ir čia reikalingas mūsų visų apsisprendimas: vietoje asmeninių automobilių galime rinktis viešąjį transportą ar aplinkai draugiškesnes priemones – dviračius, elektromobilius ar elektrinius paspirtukus, daugiau vaikščioti pėsčiomis, o gal dalintis vienu automobiliu su kaimynais?
Pranešėjai:
- Kristina Gaučė – mobilumo ekspertė, UAB „Gaučė ir Ko“ įkūrėja ir vadovė
- Anton Nikitin – Vilniaus miesto savivaldybės vyr. inžinierius ir administracijos vyr. patarėjas
- „Swedish Cycling Cities“ – asociacija, vienijanti aktyviausias Švedijos savivaldybes ir organizacijas, dirbančias vardan dažnesnio ir saugesnio mobilumo dviračiais
- Eduardas Kriščiūnas – Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas, aktyvus asociacijos „Antakalniečių bendruomenė“ tarybos narys, 2011–2015 dirbo Vilniaus mero patarėju transporto ir miesto plėtros klausimais